Juozo Tysliavos (1902–1961) archyviniame rinkinyje yra įdomios medžiagos, menančios šio talentingo kūrėjo, modernaus poeto, redaktoriaus, žurnalisto spalvingus gyvenimo vingius. Vienas iš įdomiausių eksponatų – jo poezijos knyga „Coupe de Vents“ (Vėjų taurė), išleista Paryžiuje 1929 metais. Į prancūzų kalbą ją išvertė de H. Izdebska; įžangą knygai parašė Oskaras Milašius. Knygos priekyje yra įklijuotas žymaus Paryžiaus mokyklos tapytojo bei grafiko, japono Foujito Tsugouharu pieštas J. Tysliavos portretas (26/30). Išskirtinė knyga vertinga tiek jauno Lietuvos poeto kūryba, kurią įvade aptarė Oskaras Milašius, tiek ir žymaus dailininko piešiniu. Priešlapyje yra jų abiejų parašai. Knygoje įrašas: „Mielam draugui Vytautui Kairiukščiui – Tysliava. Palanga 2.VIII, 1927.“

Renkant žinias apie žymų dailininką, susipažinta su jo gyvenimu ir kūryba. Jau antrame dešimtmetyje jo darbai buvo patekę į pasaulio muziejus, vertinami ne viena dešimtimi tūkstančių dolerių. Bendraujant su muziejininkais kolegomis pavyko išsiaiškinti, kad nei Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės nei Lietuvos nacionalinis dailės muziejai neturi šio žymaus kūrėjo darbų.

Smalsumo vedami bandykime praskleisti paslapties šydą ir įspėti šio portreto atsiradimą. J. Tysliava gavęs stipendiją studijavo žurnalistiką Paryžiuje. Prano Mikalausko atsiminimai „Eifelio bokšto paunksmėje“, saugomi poeto rinkinyje, vaizdingai atkuria anų dienų peripetijas. Jis surašė generolo Vlado Nagevičiaus adjutanto Vinco Liutkaus pasakojimą apie pažintį ir nuotykius Paryžiuje su J. Tysliava. Atvykęs su generolu į Paryžių, prie Eifelio bokšto sutiko poetą, kuris anksčiau lankydavosi jo viršininko dvare. Abu susibičiuliavo. Stipendija, kurią J. Tysliava gaudavo iš Lietuvos buvo mažoka, todėl jam tekdavo imtis fizinių darbų. Vienas iš jų – „grąžinti“ Eifelio bokštą, šveisti jo surūdijusias metalines konstrukcijas. Be abejo jaunuoliui rūpėjo ir paryžietiškas gyvenimas, todėl po darbo, išsidabinęs, įsitraukdavo į prancūzišką kultūrinį gyvenimą.

Vieną kartą prasitarė V. Liutkui, kad poetas, diplomatas O. Milašius išrūpino jam kvietimą į žymaus dailininko rengiamą priėmimą. Pirmas apsilankymas Foujito namuose sužavėjo: pamatė kokioje puošnioje ir turtingoje aplinkoje gyvena dailininkas. Labiausiai grožėjosi jo ant sienų esančiais paveikslais. Dėmesį traukė ir Budos skulptūros. Iš P. Mikalausko pasakojimo aiškėja, kad antras dviejų menininkų susitikimas įvyko prie Eifelio bokšto – vaikštinėjantis dailininkas pamatė besidarbuojančius jaunuolius. Jis tuojau pat juos užkalbino: „Vergaujate drakonui?“ J. Tysliava paaiškino, kad studijuoja, tačiau pinigų stinga. Jau anuomet jis svajojo vėl susitikti su dailininku, apdairiai buvo išmokęs kelias frazes apie japonų dievus. Nieko nelaukdamas tarė: „Daibucu – yra tikrai gražus. Iš jo veido dvelkia švelni, besišypsanti ramybė... Tegyvuoja maestro Fužita!“ Dailininkas nusišypsojo ir tarė, kad sumokės jiems savaitės uždarbį, jeigu tik jie nusispjaus prieš viršininką ir paliks savo darbą. Taip ir buvo padaryta. Vėliau jaunuoliai nieko nelaukdami padarė iš rankų sostą ir smagiai šūkaudami nunešė dailininką namo. Čia Foujito paklausė ko dar jie norėtų. V. Liutkus kukliai atsakė, kad nieko, o drąsus J. Tysliava „linktelėjo Būdos paveikslui, po to dailininkui ir tarė: „Neturiu 40 tūkstančių dolerių. Aš noriu portreto. Man būtų brangiausia dovana ir Lietuvai, nes aš esu pirmutinis Lietuvių poetas. Oskaras Milašius tuo tikslu pas Jus mane ir atsiuntė“– greitai išpyškinęs žodžius žvelgė į dailininką. Be abejo šis prašymas paglostė dailininko širdį. Dailininką sužavėjo drąsus ir savimi pasitikintis jaunuolis. Ir noras buvo įvykdytas. Taip atsirado unikalus portretas, kuris puošia įstabią J. Tysliavos knygą „Coup de vents“ (Vėjų taurė) su O. Milašiaus įvadu.

Autorius ypatingai džiaugėsi ir didžiavosi šia knyga – laiške J. Paleckiui iš Paryžiaus 1927 balandžio 20 d. rašė: „Pagaliau Jums, kaipo lietuvių spaudos informatoriui norėjau pranešti tų prancūziškų laikraščių vardus, kur buvo rašyta apie mano į prancūzų kalbą išverstą knygą „Coupe de Vents“, kurią visur sutinka kaipo šviežieną, atneštą iš tolimojo krašto. „Les Nouvelles Littteraires“, „Le Gousiden“(vedamasis straipsnis) laikraštis, dargi daugiau milijono skaitytojų) „L‘arc-en-ciel“(platus kritikos straipsnis) „La Revue Nouvelle“ (paties žurnalo redaktoriaus straipsnis, su plačiu poezijos įvertinimu). „La Ranaissance D‘oceident“, „La Revue Europeenue“ ir visa eilė kitų žymių literatūros meno ir kritikos žurnalų, kuriuose daugelis žymūs prancūzų literatūros kritikai... Reiškiu pagarbos! Tysliava“.

Parengė Virginija Paplauskienė

Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus l.e.p. vedėja