Juozas Kėkštas (tikr. Adomavičius, 1915–1981) – liūdno likimo poetas. Gimė 1915 metų lapkričio 19 dieną Taškente. Tėvui mirus, 1921 metais mama su vaikais grįžo į Lietuvą.

Juozo Kėkšto gyvenimas visad buvo sunkus ir sudėtingas. Tris kartus areštuotas, kalintas Lukiškių kalėjime, ištremtas į Kartūzų Berezos koncentracijos stovyklą. Paleistas iš Berezos, išvyko gyventi į Varšuvą, 1939 m. grįžo į Vilnių. Nors J. Kėkštas pritarė sovietų valdžios sprendimams, 1940 m. vis tik buvo vėl suimtas. Po metų, kaip Lenkijos pilietis, amnestuotas ir įstojo į Sovietų Sąjungos Lenkų armiją, su kuria evakavosi į Persiją, vėliau – Iraką, Palestiną, Libaną, Egiptą. Kovoje su vokiečiais 1944 m. sužeistas Italijoje. Pasibaigus karui, iki 1947 m. pavasario gyveno Romoje, iš kur pasuko į Argentiną. Likimo siųstos negandos poeto nepalaužė, jis kūrė eilėraščius, vertė užsienio poetų kūrybą į lietuvių kalbą, bendradarbiavo spaudoje. 1947–1959 metais J. Kėkštas gyveno Buenos Airėse. Čia rūpinosi žurnalo „Literatūros lankai“ leidimu, išleido eilėraščių rinkinius „Diena naktin“, „Ramybė man“ ir rinktinę „Etapai“. 1957 m. sunkiai susirgo ir, Lenkijoje gyvenančios sesers bei lenkų literatų padedamas, 1959 m. persikėlė gyventi į Lenkiją.

Maironio lietuvių literatūros muziejuje yra saugoma 1950 metais J. Kėkšto spaudai ruošta rankraštinė knyga „Ramybė man“. Knygelė storo kartono viršeliais, aplenktais plonu rudu popieriumi. Ši muziejinė vertybė, kaip ir J. Kėkšto gyvenimas, mačiusi nemažai išbandymų. Knygelės aplankas suplyšęs, klijuotas lipnia juosta, popierius pageltęs. Viršelis ir puslapiai poeto kruopščiai surišti baltu siūlu, sukuriant knygos maketo vaizdą. Tekstas rankraštyje tvarkingas, be taisymų ir braukymų. Raštas rankraštyje aiškus: raidės lygios, taisyklingos, tarp eilučių išlaikytas vienodas atstumas. Galima sakyti, kad toks raštas ir teksto išdėstymas rodo kruopštumą ir dėmesį detalėms. Knygos makete yra numatyta, kaip turėtų atrodyti priešantraštinis ir antraštinis lapai. Priešantraštiniame lape numatyta leidyklos pavadinimo vieta, planuota, kad viršelio ir spaudos priežiūros darbą atliks P. Augius (prie šios eilutės pažymėtas klaustukas), numatyta tiražo egzempliorių ir spaustuvės pavadinimo vietos, nurodyti išleidimo metai – 1950 m. Antraštiniame lape – autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, leidyklos ženklo vieta ir pakartoti leidimo metai.  Paskutinis puslapis – knygos turinys. Knygoje – tarsi dvi dalys: „Ramybė man“ (5–21 psl.) ir „Lujano stebuklas“ (25–29 psl.). Eilėraščius numatyta spausdinti tokia tvarka: Ramybė man / Pietá 5 psl.; / Užrašas 6 psl.; / Draugui paliktojo kranto 8 psl.; / Vandenynas 10 psl.; / Eilėraštis apie jūreivį 11 psl.; / Eini nerimdamas 12 psl.; / Apokalipsės ratai 13 psl.; / Argentinai 14 psl.; / Tolimoji 15 psl.; / Tolimosios skundas 17 psl.; / Jeigu ateitų pas tave 19 psl.; / Sūnus 20 psl.; / Ramybė man 21 psl.; / Lujano stebuklas / Kelionė į stebuklų vietą 25 psl.; / Šventos Mišios 26 psl.; / Žolė ir kaulai 27 psl.; / Tiltas 28 psl.; / Prieraštė 29 psl. Iš viso rankraštinę knygelę sudaro 31 lapas.

Rankraštinės knygos dvidešimt pirmame puslapyje įrašyto eilėraščio „Ramybė man“ pradžia tokia: „Aš, vergas nepriklausomos dainos, / fanatiškai dainuodamas audras ir laisvą, platų vėją – / dainavau save.“ Knygoje publikuotame tekste žodžio „fanatiškai“ nebeliko.

1950 metų sausio 4 d. laiške K. Bradūnui Juozas Kėkštas apie savo pažiūras ir vertybes atviravo: „Manąjį credo sudaro trys didžiosios laisvės: laisva Tauta, laisvas Žmogus, laisva Kūryba. Jomis tikėjau prieš penkiolika, prieš dešimt metų, jomis tebetikiu ir šiandien. / Išpažįstu tikėjimišką santykį į mane supančius daiktus, žemę, įvykius ir žmones. Šiame tikėjime buvau ir tebesu fanatikas. Tai amžiaus tiesos ir grožio fanatizmas.“

„Ramybė man“ – tai penktoji poeto eilėraščių knyga, išleista 1951 metais „Gabijos“ leidykloje JAV. Apie šį eilėraščių rinkinį Antanas Vaičiulaitis, pasirašęs Aug. Raginio slapyvardžiu „Aiduose“ publikuotame straipsnyje rašė: „Po tuo svetimu dangumi kūrėsi ir jo poezija. Tad visai nenuostabu, kad, paties autoriaus žodžiais tariant, joje „paliko žymės aštrios“, lygiai kaip savo sielvarto didybe tos žymės paženklino visą mūsų tautą.“

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Vaiva Balickienė, 2025 m.