Juozas Žlabys-Žengė (1899–1992) buvo ne tik poetas, prozininkas, publicistas, aktyvus „keturvėjininkų“ literatūros sąjūdžio dalyvis, bet ir Lietuvos kariuomenės karininkas. Apie tai liudija ir keletas nuotraukų, saugomų muziejaus archyve. J. Žlabys leitenanto laipsniu baigė Pirmojo Lietuvos prezidento karo mokyklą ir buvo paskirtas į 3-ąjį kavalerijos pulką. Tarnavo „Geležinio vilko“ ir I husarų (raitosios kariuomenės) pulke. 1927 m., baigęs Aukštuosius karininkų kursus, tapo vyresniuoju pulko leitenantu. 1926 m. dalyvavo nuverčiant prezidentą Kazį Grinių. Vėliau už dalyvavimą „voldemarininkų puče“ buvo atleistas iš pulko komendanto pareigų. 1934 m. pasitraukė iš kariuomenės.
P. Alšėnas straipsnyje „Ir aš buvau 1934 m. „sukilėlis“ ( „Karys“. 1964 m. Nr. 9–10, leistas JAV) prisiminė: „Atleidus iš gusarų pulko (po nepavykusio perversmo), ir kpt. J. Žlabiui buvo siūlyta tarnyba pas. Policijoj. Tačiau jis atsisakė, pasiryžęs gyventi ir pragyventi iš plunksnos darbo. Dažnai jis sėdėdavo Konrado kavinėje arba tekdavo Žlabį sutikti Laisvės Alėjoj vis vienu ir tuo pačiu margai pilku paltu, kiauromis alkūnėmis, aptriušusia skrybėle. Vienok savo darbu ir dalia jis buvo patenkintas. Kurį laiką „Liet. Aido“ buvo išsiųstas specialiu korespondentu į Pabaltijo valstybes – Estiją, ir, berods, Latviją. “
J. Žlabio pasirinktas slapyvardis „Žengė“ yra susijęs su karine komanda „Žengte marš!“ Gal todėl ir kūryboje poetas veržėsi į naujus moderniosios poezijos plotus, eksperimentavo, kūrė netikėtus žodžių junginius, didelį dėmesį skyrė garsui, skiemeniui, ekspresyviems šūkiams. „Nervuotoje“ poemoje „Anykščių šilelis“ (Kaunas, 1930) J. Žlabys kubistine maniera skelbė šilelio atgimimą ir nepriklausomybę:
Bet aš kalbu,
Liepsnoju,
Lieju
Ir šaukiu:
Ne-pri-klau-so-mybė!
1945 m. J. Žlabys įsidarbino Karo muziejaus Paminklų apsaugos archyvų skyriaus vedėju, tačiau dirbo neilgai. Po pusmečio iš pareigų buvo atleistas, sovietų valdžios suimtas ir ištremtas į Vorkutos lagerį. Į Lietuvą poetas sugrįžo 1958 m.
Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė