Julijonas Lindė-Dobilas (1872–1934) geriausiai žinomas, kaip pirmojo lietuvių psichologinio romano „Blūdas , arba Lietuva buvusios Rusijos revoliucijos mete“ (1912 m.) autorius. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, vienus metus jį mokė Maironis, kurio asmenybe žavėjosi ir vėliau. „Šalia Basanavičiaus, Kudirkos būtinai turi būti minimas ir Maironis, kaip vienas žymiausių šito laikotarpio mūsų atgimimo atstovas. Visiems jiems labai charakteringas vienas bendras, pagrindinis jų dvasios bruožas: gilus gilus tikėjimas mūsų tautos ateitimi.“ – rašė J. Lindė-Dobilas.
Kunigavo Latvijoje, mokytojavo Panevėžio gimnazijoje, nuo 1926 metų buvo šios gimnazijos direktorius. Buvo mylimas mokinių ir mokytojų. Bronys Raila prisiminė: „Kaip žmogus Julijonas Lindė-Dobilas buvo reto malonumo, švelnumo, aukštaitiško lyriškumo, visada giedrios šypsenos, fizinio ir dvasinio skaistumo asmenybė. Taip gera ir šilta jį prisiminti buvus mano mokytoju, ir esu tikras, kad šimtai panevėžiečių tebenešioja širdyje jo šviesų paveikslą, ir jis ligi šiol mums visiems sudaro labai brangią mūsų sielos dalį.“
Vadovavo mokinių savišvietos sambūriui „Meno kuopa“, kuriai priklausė pradedantieji literatai ir kiti kultūra besidomintys vyresnių klasių gimnazistai. Sekmadieniais po pamaldų susirinkdavo apie 100 mokinių salėje, skaitydavo eilėraščius, noveles, referatus, diskutuodavo. Dobilas analizuodavo paskutinis, mėgindavo duoti patarimų. Skaitydavo paskaitas apie rašytojus, literatūros kritikus, filosofus. Mokinius gerbė, mėgo su jais fotografuotis.
Senoje (1924 m.) fotografijoje matome Panevėžio gimnazijos šeštosios klasės berniukus ir mokytojus. Antroje eilėje iš kairės sėdi mokytojai Jurgis Elisonas, Juozas Zikaras, neatpažintas, gydytojas Antanas Didžiulis, G. Petkevičaitė-Bitė, Jonas Yčas, Matas Grigonis, Julijonas Lindė-Dobilas ir kiti.
Būsimasis tapytojas Kazimieras Žoromskis žavėjosi direktoriaus J. Lindės-Dobilo asmenybe, nes „gimnaziją valdė ne tironiškais įstatymais, ne bausmėmis, bet meile, ir klestėti klestėjo jo gimnazija ir drausme, ir mokymosi, ir žmonėmis.“
J. Lindė-Dobilas galvojo, kad menas yra laisvas, tik turi pasilikti žmoniškas ir žmogiškas.
Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Regina Mažukėlienė