Pageltusi nuotrauka, kurioje atpažįstame rašytoją Joną Biliūną (stovi paskutinėje eilėje penktas iš kairės), buvo saugoma gydytojo, ginekologo, profesoriaus Prano Mažylio asmeniniame albume. Dabar ši nuotrauka – muziejaus nuosavybė. Kitoje jos pusėje P. Mažylio ranka užrašyta, jog tai Liepojos lietuvių grupė, nusifotografavusi 1903 m. pavasarį. Būsimasis profesorius P. Mažylis stovi paskutinėje eilėje trečias iš kairės. Pirmos eilės viduryje sėdi Rapolas Rasikas (1938 m. Maskvoje jis tapo stalininių represijų auka kalėjime). Besimokydamas Liepojos gimnazijoje, J. Biliūnas buvo įsitraukęs į socialdemokratų judėjimą, dalyvavo Liepojos darbininkų demonstracijoje, įkūrė slaptą moksleivių būrelį. Vėliau, susirgęs džiova, nuo politinės ir visuomeninės veiklos nutolo. 1903 m. rašytojas Liepojoje jau nebesimokė ir negyveno, tačiau galbūt buvo atvykęs susitikti su savo bičiuliais... Taip grupelė bendraminčių kartu ir įsiamžino.
Milda Telksnytė ir Vygantas Račkaitis biografinėje apybraižoje „Į aukštą kalną“ (Vilnius, 1986) rašo: „Liepojoje jo niekas nevadina Joniuku. Čia jis – Jonas Biliūnas. Arba tiesiog – Biliūnas. Gimnazistai dar vadina jį ir Meška. Matyt, praminė jį todėl, kad berniukas kalba storoku balsu, vaikšto apsiavęs dideliais sunkiais pusbačiais, šiek tiek krypuodamas. Jis ne toks vikrus ir lieknas kaip kiti bendraamžiai. Judesius varžo ir ankštas, jau išaugtas švarkelis. Apsiprato su ta pravarde. Meška – stiprus, pagarbos vertas žvėris. Tai ne koks kiškis ar šeškas... O Joniuko vardas liko tenai, Niūronyse. Tose taip greitai prabėgusiose, jau nesugrąžinamose vaikystės dienose.“
 

Parengė Senosios literatūros skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė