Rašytojas, literatūros kritikas, iškalbingas oratorius, originali asmenybė, rašęs   lietuviškai ir lenkiškai – J. A. Herbačiauskas kalbėjo ne tik apie literatūrą, bet ir apie... moters grožį.

„Pastebėsiu, kad moteries kūniškas (fizinis) grožis, (kakofonuodamas) nesuderintas su sielos (psichikos) grožybe, man labai svetimas! Gražus moteries veidelis be išraiškos, gražus moteries kūnelis be ritmikos (moters kūnas geriausias muzikos instrumentas!) – mane baido, kaip pelėda vyturį! Gražių lėlių aš nemėgstu! Ne šablonišką (reiškia demokratišką, visiems atsiekiamą, prieinamą, prilaikomą su „grožio institutų“ (och! och!) pagelba), bet aristokratišką, parinktą, individualistišką, tik išrinktiesiems atsiekiamą, – moteries grožį aš branginu ir vertinu! Šios gadynės moteries grožio charakteristingas tipas man dar pakenčiamas toks: angelo kūnelis, velnio dūšelė! Bent ritmiška tokia bestija! Bent gyvatė – ne višta!“ – ironizavo J. A. Herbačiauskas. 

Rankraštis „Mūsų moterų „grožio karalienės“ rinkimų reikalu“ saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Rašydamas jį garsus eseistas sureagavo į vieną pirmųjų grožio konkursų Lietuvoje.

1929 m. Europoje buvo išrinkta pirmoji gražuolė. Lietuvoje irgi bandyta du kartus rinkti gražiausią lietuvaitę, tačiau nesėkmingai. Pirmą kartą rinkimus organizavo žurnalas „Krivulė“ (red. Kazys Puida), o antrą kartą – žurnalas „Naujas žodis“ (red. J. Paleckis).

„Mūsų visuomenė moters grožio klausimu labai „konservatyvi“... Ji jokiu būdu neprileis, kad jos „dukrelės“ būtų apnuogintos ir „matuotos“ rinkimų komiteto narių akivaizdoj. Įvyktų didžiausias skandalas (gerb. Jakštas Jeremijaus balsu keiktų), jeigu tik Sutkus arba Paleckis išdrįstų nuogas lietuvaites „klasifikuoti“!..“ – šmaikštavo  J. A. Herbačiauskas.

Tuo metu (nuo 1923 iki 1932 m.) J. A. Herbačiauskas Lietuvos universitete dėstė lenkų literatūrą. Studentai plūdo į jo paskaitas! Pažinoję J. A. Herbačiauską, jį prisimena kaip originalą, aistringą, publiką užburiantį oratorių. Jis mėgdavo pakalbėti ne tik apie mokslus, bet ir apie dienos aktualijas.

Parengė Senosios literatūros skyriaus vedėja Regina Mažukėlienė