Maironio lietuvių literatūros muziejaus Senųjų knygų ir kituose rinkiniuose saugomos knygos, kurių antraštiniame lape galime pamatyti kuklų antspaudą gotišku šriftu: „Iš mano knygyno E. Jagomastas Tilžėje“. Tai buvusios knygos priklausomybės ženklas – proveniencija, kuri liudija, kad knyga yra iš Enzio Jagomasto bibliotekos, anais laikais vadintos knygynu. Enzys Jagomastas (1870 m. kovo 22 d.–1941 m. rugpjūčio 23 d.), kurio 155-ąsias gimimo metines šiemet minime, buvo Mažosios Lietuvos visuomenės, kultūros veikėjas, bibliofilas, spaustuvininkas, leidėjas, Tilžės akto, kuriuo remiantis vėliau Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, signataras. Ir didelis Lietuvos patriotas. Jaunystėje dirbo spaustuvininku Tilžėje pas Ottą von Mauderodę. Savo lėšomis 1895 m. pirmą kartą išleido Maironio poemą „Tarp skausmų į garbę“. Vėliau, nuo 1896 m. Tilžėje turėjo savo spaustuvę, kuri nuo 1912 m. vadinama „Lituania“. Spaustuvė veikė iki 1941 m., leido ir spausdino tautinio, politinio ir religinio turinio knygas Mažajai ir Didžiajai Lietuvai. Per 45 metus „Lituania“ išleido apie 370 lietuviškų knygų, brošiūrų, lapelių ir kalendorių, per 20 pavadinimų periodinių leidinių. Spaudos draudimo Didžiojoje Lietuvoje metais E. Jagomastas palaikė ryšius su knygnešiais: prisidėjo prie lietuviškų knygų platinimo Didžiojoje Lietuvoje. Tilžėje „Lituania“ buvo ne tik spaustuvė ir leidykla, bet ir lietuvių kultūros židinys, į kurį atvykdavo kultūrininkai ir iš Didžiosios Lietuvos. E. Jagomastas pažinojo tuometinius lietuvių kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo veikėjus: Joną Basanavičių, Joną Kriaučiūną, Jurgį Zauerveiną, Dovą Zaunių, Joną Šliūpą, Vydūną, Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę ir kitus. Enzio ir Martos Jagomastų namai buvo tarsi Lietuvos valstybės atstovybė.

E. Jagomastas buvo aistringas bibliofilas, surinkęs unikalų XVI–XX a. lietuviškų spaudinių rinkinį, vertingos lituanistikos. Iš pradžių savo knygas spaustuvininkas ženklino kaligrafiškai įrašoma pavarde. Apie 1925–1928 m. bibliotekos savininkas pasigamino specialius antspaudus gotišku šriftu. Vienas jų buvo su lietuvišku tekstu: „Iš mano knygyno E. Jagomastas Tilžėje“, kitas – vokiškas: „Aus meiner Bücherei E. Jagomast Tilsit“. Spaustuvininko asmeninė biblioteka tapo savotišku lietuvių raštijos muziejumi, kurį lankė ne tik Tilžės inteligentai, bet ir miesto svečiai. E. Jagomastas bendradarbiavo „Lietuvių kalbos žodyno“ rengime: rinko medžiagą Tilžės apylinkėse, platino Juozo Balčikonio atsiųstą „Paaiškinimą žodžių rinkėjams“, siuntė žodyno redakcijai spaudinius kaip šaltinius žodžių rinkimui. Jo biblioteka naudojosi „Lietuvių bibliografijos“ sudarytojas Vaclovas Biržiška, bibliografas Izidorius Kisinas. Savo leidžiamuose kalendoriuose ir „Naujajame Tilžės keleivyje“ Jagomastas populiarino bibliofiliją, periodiniuose leidiniuose spausdino skelbimus, skelbdavo ieškomų knygų sąrašus, pats keliaudavo ir ieškodavo pas žmones lietuviškų knygų. Taip buvo įsigyta 1591 m. Jono Bretkūno „Postilė“, visas „Keleivio iš Karaliaučiaus“ (lietuviško savaitraščio, leisto 1849–1880 m. Karaliaučiuje) komplektas. Į knygų paiešką ir lituanistinę veiklą buvo įsijungę ir jo vaikai: Ona, Dovas ir Jurgis Jagomastai. Pats E. Jagomastas sakydavo: „Lietuviška knyga – visas mano gyvenimas“. Manoma, kad E. Jagomasto biblioteką sudarė ne mažiau kaip du tūkstančiai knygų ir dvidešimt-trisdešimt komplektų periodinių leidinių. Apie šimtą knygų E. Jagomastas buvo padovanojęs Lietuvos universitetui Kaune.

Dėl lietuvių tautinių teisių gynimo E. Jagomastas Vokietijos valdžios buvo persekiojamas. Hitlerininkų verčiamas persikelti iš Tilžės į Vokietijos gilumą, repatrijavo iš Rytprūsių ir 1941 kovo mėn. apsigyveno Vilniuje, kur dirbo spaustuvėje. Su visa šeima (žmona Marta, sūnumis Dovu ir Jurgiu, dukterimi Ona bei jos vyru Emiliu Vilmantu-Mecklenburgu) nacių suimtas ir 1941 m. rugpjūtį sušaudytas Paneriuose. Vertingiausios E. Jagomasto kolekcijos knygos išvežtos į Vokietiją, kitos pateko į Lietuvos bibliotekas ar muziejus. Spaustuvės „Lituania“ archyvas, E. Jagomasto dienoraštis saugomi Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje.


Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Audronė Gedutienė, 2025 m.