Maironio lietuvių literatūros muziejuje Senųjų knygų rinkinyje saugoma dar 1970 m. iš vieno Kauno knygyno įsigyta ir 2023 m. konservuota knyga „Bybelẽs, tai esti Wisas Szwentas Rasztas Seno ir Naujo Testamento“. Knyga spausdinta gotišku šriftu. Tai Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų svarbiausia ir pagrindinė religinė knyga – Biblija, Senasis ir Naujasis Testamentas. Neįprastas pavadinimas kilęs nuo vokiečių kalbos žodžio „Die Bibel“, reiškiančio „Biblija“.  

Knyga puošni, įrišta į kietus viršelius, trauktus ruda oda. Viršeliai puošti ornamentiniais įspaudais, priešlapiai pilki, marginti gėlių piešiniu. Kaip nurodyta antraštiniame puslapyje, knyga išleista ir „iszspáusdintos nû Britiszkosês bey swetimujû zemjû Bibelû draugystês“ [išspausdintos nuo britiškosios bei svetimųjų žemių Biblijos draugijos, t. y., Britų ir užsienio kraštų Biblijos draugijos leidimas]. Versta iš vokiečių kalbos, spausdinta Berlyne 1897 m. Trovičiaus ir sūnaus spaustuvėje. Knygos sudarytojai – XIX a. antrosios pusės Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojai: vertėjai Adomas Einaras ir Jonas Pipiras; redaktorius J. Lukau. Knygos antraštiniame lape nurodyta, kad tai aštuntasis Biblijos leidimas: „į lietuviwiszkaję kalbą perstatytas, isz naujo pérweizdẽtas ir asztuntą kartą iszspáustas“. Knyga didelės apimties – 856 ir 278 puslapių, nes kartu išleistas „Naujas Testamentas“ turi atskirą paginaciją (puslapių numeraciją).

Knyga įdomi ir vertinga ne tik kaip XIX a. spaudinys, bet ir tuo, kad joje rasime surašytą vienos šeimos istoriją – prieš antraštinį lapą yra keturi lapai (aštuoni puslapiai), skirti knygos savininko šeimos ir giminės užrašams. Kiekvienas užrašų puslapis turi pavadinimą [čia pateikiami normine rašyba]: „Giminės surašymas krikščioniškų namų“, „Namų tėvo gimdytojai, broliai bei seserys“, „Namų motinos gimdytojai, broliai bei seserys“, du puslapiai turi pavadinimą „Kūdikiai“, skirti šeimos vaikams surašyti, dar yra „Suvenčiavojimai“ [Santuokos], „Mirimai“, „Kiti svarbūs nutikimai krikščioniškų namų“. Beveik visi užrašų puslapiai užpildyti, rašyta mėlynu arba juodu rašalu, gotišku šriftu, greičiausiai, dviejų žmonių (pagal rašybą). Juose pateikiama glausta, bet detali vienos šeimos ir jos artimų giminaičių gyvenimo istorija! Iš įrašų sužinome, kad knyga priklausiusi Adamui Naujokui, gimusiam 1855 m. rugpjūčio 16 d. Sakūčiuose, kuris buvo vedęs du kartus. Sakūčiai dar pavadinami ir vokiška forma Michel Sakuten. Pirmoji jo žmona Elzė Preikšas iš Ogalių, gimusi 1844 m. birželio 16 d., o mirusi 1895 m. kovo 8 d.  Adamo Naujoko antroji žmona Evė Strangalis iš Gaičių buvo gimusi 1875 m. sausio 23 d., vedė ją 1896 m. kovo 18 d. Kintų bažnyčioje. Kituose užrašų lapuose surašomi Adamo Naujoko tėvo ir motinos vardai: Endrikis ir Anni, abu iš Sakūčių, paminimi brolis Jonas, seserys Evė, Anni ir Mari, surašomos jų gimimo datos. Taip pat surašyti pirmos ir antros žmonos tėvų, brolių ir seserų vardai. Sužinome, kad pirmos žmonos tėvai Adamas ir Elzė Preikšas [Preikšai] buvo kilę iš Ogalių, o antrosios žmonos tėvai Kasparas ir Eivė Strangalis – iš Gaičių. Vienas jų brolis Mikas buvo vedęs Marę Henning iš Ventės. Skyriuje apie vaikus minimi pirmos santuokos vaikai: Adamas, gimęs 1887 m. rugpjūčio 13 d. Michel Sakuten [Sakūčiuose] ir dukra Marė, gimusi ten pat 1889 m. sausio 15 d. Lape apie santuokas surašytos brolio ir seserų Anni ir Mari santuokos, o skyriuje „Mirimai“ dar kartą nurodyta pirmosios Adamo Naujoko žmonos mirties data, taip pat brolio mirties data. Pats knygos savininkas Adamas Naujokas mirė 1937 m. balandžio 29 d., o jo antroji žmona Evė – 1940 m. vasario 29 d. „Kitų svarbių nutikimų krikščioniškų namų“ puslapyje parašyta, kad 1929 m. vasarį buvo 36 laipsniai šalčio ir kad „to ir seniausias žmogus negal atminti“. Minimas 1926 m. sausio mėnesį buvęs galingas potvynis: „Didžiausias Twans per visas Minges Upes Krantas vanduo ėjo“. Minima Mingės upė – tai Minija, tik pavadinta vokiško upės pavadinimo forma – Minge. Sakūčiai, kuriuose gyveno aprašytoji šeima, yra išsidėstę abipus Minijos upės. Kaip svarbūs nutikimai minima 1925 m. kovo 1 d. „skaudi perkūnija“ ir kad 1925 m. kovo 25 d. buvo 16 laipsnių šalčio, kas, anot rašiusiojo, „tai labai yra retai pastebėtina“. Minimos vietovės Sakūčiai, Ogaliai, Gaičiai, Kintai, Ventė – tai esantys ar jau išnykę kaimai Šilutės rajone, Mažojoje Lietuvoje.

Mažosios Lietuvos lietuvninkų evangelikų liuteronų garbės ir prestižo reikalas buvo įsigyti religinę knygą – Biblija, giesmynai, maldaknygės, Mišių knygos (Mišknygės) buvo pirmosios knygos kiekvienuose namuose. Religinės knygos buvo spausdinamos lietuvių ir vokiečių kalbomis, gotišku šriftu. Jos buvo labai gražiai įrištos, odiniais, kaustytais, gražiai dekoruotais viršeliais. Nusipirkęs tokią knygą žmogus ją labai saugodavo, tausodavo. Tokią išsaugotą knygą ir Jūs pamatysite pridėduose vazduose.

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Audronė Gedutienė, 2024.