„Girios pievelė“, „Sodnelis“ – tai žodžiai iš skulptoriaus Prano Gasparonio laiško, rašyto 1978 metų kovo 14 dieną „Mieliems Bičiuliams“. Galima manyti, kad bus kalbama apie jaukią gimtųjų namų aplinką...

 Niekas nežino, kaip jautėsi lietuvis, pirkdamas Amerikos kapinėse lopinėlį žemės savo amžinajam poilsiui. Viena aišku – ta žemė buvo pavadinta „Girios pievele“.

 Kaip atrodė „Girios pievelė“? Į šį klausimą atsako Prano Gasparonio laiškas Aldonai ir Bernardui Brazdžioniams. Šis laiškas yra svarbus dokumentas: jame – detalus kapinių planas, kainos ir pavardės žmonių, jau pasirinkusių sau „amžinųjų namų“ vietą.

 Skulptorius yra sukūręs apie 50 antkapinių paminklinių lentų bei didelio formato memorialinę lentą „Girios pievelės“ kapinių lietuvių sektoriui. 1981 metais sukurtoje bronzinėje lentoje išlieti prasmingi B. Brazdžionio žodžiai:

„Lietuva, visur tavęs ieškojau-

Apėjau pasaulio vietų daug,

Ir ant žemės slenksčio kai sustojau,

Viešpatyje tėviškę radau“.

Memorialinė lenta yra puošta nacionaline simbolika, kryžiais, krikštais bei stogastulpiais.

Kitame laiške Bernardui Brazdžioniui Pranas Gasparonis svarsto, kaip būtų geriau išdėstyti paminklinėje lentoje eilėraščio žodžius, jam rūpi, kiek gali kainuoti bronzinės lentos pagaminimas, žada palyginti kelių liejyklų darbo „įkainavimus“.

Šiuos menininkus siejo ne tik bendri projektai, jie buvo bičiuliai, palaikantys vienas kitą, esantys skaudžią akimirką kartu.

Tai liudija B. Brazdžionio žodžiai, skirti Pranui Gasparoniui mirus žmonai Monikai:

„Kai kartu keliavo mylimas žmogus,

Švietė žemė, žvaigždės ir dangus.

Vieną nelaimingą dieną jojo,

Laikrodis ties dvylikta sustojo.

Ir aptemo žvaigždės ir dangus –

Vienas vienišas likai žmogus.

Žiedus, žemę ir padangę šilko

Gedulo skara akis apvilko.

Gedulo užuojautai mums trūksta žodžių –

Tegu Viešpaties ramybė, Pranai guodžia.“

1985 metų liepos 17 dieną P. Gasparonis laiške Bernardui ir Aldonai rašo: „Dėkingas už jautrius žodžius ir širdį man parodytą mano tragedijos valandomis.“ Gasparonis prašo: „...gal turite parašęs atsisveikinimo žodį; aš būtinai noriu turėti ir kopijas pasiųsti į Lietuvą.“

Mintys visada skrieja į Lietuvą. Gal todėl tolimojoje Amerikoj norisi sukurti mielą ir jaukią amžinojo poilsio vietą.

„Girios pievelė“, „Sodnelis“ – gal tai begalinis ilgesys... O gal pavadinime paslėpta gilesnė prasmė: lietuviai kapines apsodindavo medžiais, pačius kapus – gėlėmis, kartais ant kapo pasodindavo medį.

 Prano Gasparonio laiškai – tai brangūs dokumentai, bylojantys apie lietuvių tarpusavio santykius ir meilę Tėvynei.

B. Brazdžionio rinkinio skyriaus muziejininkė Vaiva Balickienė