1970–1981 m. Maironio lietuvių literatūros muziejui vadovavo poetė, prozininkė, eseistė Marija Macijauskienė (1930–2020). Tai buvo sovietmečio metai, kai Lietuvoje tebevyko okupacinė rusifikacijos politika, kai kultūros ir švietimo sistemoje, populiarinant lietuvių literatūrą ir nacionalinę kultūrą, veikė daug suvaržymų. Nepaisant ideologinių ir įvairių politinių trikdžių, M. Macijauskienei pavyko suburti darbštų kolektyvą, iškovoti naujų etatų ir padaryti daug prasmingų darbų. Iš Maironio namo buvo iškeldintos čia gyvenusios šeimos, vaikų darželis, atlikta restauracija (architektai Liuda Perevičienė ir Virgilijus Murauskas), lankytojams atidaryta dalis poeto buto, įrengta nauja didelė apžvalginė lietuvių literatūros ekspozicija (architektas Valerijonas Šepkus), kaupiami rašytojų archyvai, rengiamos parodos, organizuojamos ekspedicijos į rašytojų tėviškes, vyko literatūriniai renginiai, kuriami nauji memorialiniai muziejai regionuose.  

Gavusi geras buvusio ilgamečio muziejaus direktoriaus Juozo Kulikausko pamokas, M. Macijauskienė, net ir iškilus didžiausiems sunkumams, nenuleido rankų. Atsiminimuose „Kaip per išpažintį...“ užrašė: „Maironio namai atrodė kaip vaiduoklis; reikėjo skubėti atlikti nuodalų kapitalinį remontą, pakloti šiluminę trasą ir kitas komunikacines linijas ir t. t. ir pan. Medžiagas išrūpinti remontui taip pat buvo sudėtinga. /.../ Reikėjo sutvarkyti prieš muziejų esantį draiskalyną po ten stovėjusios benzino kolonėlės iškeldinimo, t. y. paruošti teritoriją Gedimino Jokūbonio Maironio skulptūrai. Marias žemių atvežti, supilti, sutrombuoti ir tvarkomam Maironio kiemui taip pat. (Muziejaus mokslinė veikla nemerdėjo: buvo kaupiami ir tvarkomi eksponatai, ruošiamasi ekspozicijom ir t. t. ir pan.). Rengiant ekspoziciją teko ir ne vieną sovietinių tikrintojų komisiją atlaikyti.“ O mūšis buvo rūstus dėl abiejų ekspozicijų. Tikrintojams tarybinio laikotarpio literatūros ekspozicijoj trūko tai tokio, tai anokio ideologinio akcento. Praėjo net 13 komisijų prieš ją priimant.  (M. Macijauskienė. Žingsnis po žingsnio. Kaunas: Naujasis lankas, 2010).

Muziejaus archyve yra poeto Eugenijaus Matuzevičiaus (1917–1994) laiškų, kuriuose jis nuoširdžiai įvertina savo kolegės ir bičiulės M. Macijauskienės prasmingą darbą muziejuje. Su poetu M. Macijauskienė konsultavosi ir rengdama ekspoziciją. Su E. Matuzevičiumi susipažino dar dirbdama „Kauno tiesos“ redakcijoje. Poetui patiko jos leidžiama „Kūrybinė savaitė“ ir taip jiedu susibičiuliavo. Jai imponavo E. Matuzevičiaus optimizmas ir mokėjimas džiaugtis naujomis kolegų knygomis, sukurtais vaidmenimis teatre ar dailės kūriniais, parodomis.

1976 m. liepos 10 d. rašo:

„Prieš išvažiuodamas iš Druskininkų – noriu širdingiausiai palinkėti, kad Jūsų muziejaus naujoji  ekspozicija ir apskritai atnaujinto, atgimusio liter. muziejaus savotiškas naujasis atidarymas sutaptų su labai reikšmingu Kauno gyvenime įvykiu – paminklo Maironiui atidengimu.  Tada Kauno senamiestis bus pilnutinai įdvasintas (humanitarine, lituanistine prasme). Ir, aišku, Jūsų ilgas, sunkus, alinantis darbas bus įprasmintas. Jo rezultatas – bus gražus istorinis atpildas. Prasidės naujas muziejaus etapas.

...Man šios mintys kilo, čia, Druskininkuose, pasikalbėjus su kai kuriais žmonėmis apie Maironį, apie jo namus ( Kaune, prie Rotušės), apie liter. muziejų, apie būsimą Maironio paminklą... ( Tų pašnekovų tarpe buvo L. Noreika, G. Kuprevičius, gyd. E. Kriaučiūnaitė ir kt. ). Sėkmės! – Eug. Matuzevičius“.

1977 m. balandžio 12 d. rašytame laiške patikina, kad labai laukia naujos ekspozicijos. „Ir aš nuoširdžiausiai linkiu Jums pirmiausia atidaryti (oficialiai!) naująją ekspoziciją! O paskui kažkaip viskas eis normaliau, nebebus tos pašėlusios įtampos, to baisaus nervų deginimo-naikinimo... Gal ir etatų reikalai pasitaisys, pajudės iš vietos“.

Kitame  laiške (Druskininkai, 1977-04-27) jau džiaugiasi ekspozicijos atidarymu: „Nuoširdžiausiai džiaugiuos, kad ekspoziciją komisija priėmė ir šiandien (IV.27 d.) rytą ją atidarėte. Tai didžiulis darbas, labai reikšmingas etapas Jūsų muziejaus gyvenime ir veikloje. Dabar jau šiek tiek normaliau atsikvėpsite. Nebebus kasdien tos baisios įtampos, tų terminuotų „uždavinių“ ir rūpesčių... Žodžiu, Jūsų muziejus įeina į savo tikrojo egzistavimo vėžes. Tai jau labai daug! Dar sykį – širdingiausiai džiaugiuos ir sveikinu Jus visus!“

Tais pačiais 1977 m., kai buvo atidaryta naujoji muziejaus ekspozicija, Rotušės aikštėje, buvusios senos degalinės vietoje, atidengtas ir skulptoriaus Gedimino Jokūbonio (architektas Kazys Šešelgis) paminklas Maironiui. 

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė, 2026 m.