B. Brazdžionio rinkinyje saugoma 5482 memorialinės bibliotekos knygos. Didžiąją dalį sudaro knygos lietuvių kalba – grožinės literatūros, kalbotyros, literatūros kritikos, religinės, filosofinės, dailės knygos, meno albumai, enciklopedijos.  Yra bent trys šimtai knygų užsienio kalbomis.
Tarpukaryje B. Brazdžionis turėjo didelę biblioteką, kurią, traukdamasis iš Lietuvos,  paliko savo namelyje Tvirtovės alėjoje (šiuo metu – Taikos pr.) Kaune. Deja, grįžęs po pusės šimtmečio, knygų neberado, tačiau iki šių dienų yra išlikusi knygų spinta,kurioje grįžęs šeimininkas vėl kaupė įvairaus pobūdžio knygas....
Poetas, pasitraukęs iš Lietuvos, pirmiausiai apsigyveno Austrijoje. Vyko karas, tebekrito bombos, tačiau Brazdžionis, jausdamas nuolatinį poezijos alkį, rūpinosi, kur įsigyti vokiečių poezijos knygelių. Išlikęs sunkiai įskaitomas Brazdžionio dienoraštis, rašytas Furthofe 1944 metų rugpjūčio–spalio mėn. 1944 metų rugsėjo 10 d. Brazdžionis rašo, kad susipažinęs su vokiečių rašytoju, kuris žadėjęs duoti paskaityti ir net nupirkti vokiečių autorių knygų. Tad Austrijoje jis ima kaupti savo naują biblioteką.
B. Brazdžionis ir vėliau domėjosi vokiečių poezija,  kai kuriose knygose yra pabraukymų, įrašų. Iš viso yra 141 knyga vokiečių kalba, tačiau ne visos – originalioji vokiečių kūryba: yra austrų poezijos, prancūzų, amerikiečių, japonų, rumunų, italų kūrybos vertimų.
Ypač retos dvikalbės religinės knygos vokiečių ir hebrajų kalbomis, kuriose hebrajiškos maldos yra išverstos ir į vokiečių kalbą. Tai „Maldų knyga: vokiečių maldos šeimoms ir viešoms pamaldoms“, išleista Vienoje 1904 metais, ir „Iškilmingos žydų maldos visuomeninėse pamaldose ir žydų maldos namuose Vienoje ir keliolikoje kitų parapijų / Su vokišku J. N. Mannheimerio vertimu“, išleista Vienoje 1913 metais (pažodinis pavadinimų vertimas). Įdomi šių dviejų knygų sandara – knygoje „Maldų knyga: vokiečių maldos šeimoms ir viešoms pamaldoms“ pirmieji 32 puslapiai, kuriuose yra platus M. E. Sterno įvadas vokiečių kalba, skaitomi įprastai, iš kairės į dešinę. Toliau – puslapių numeracija nuo 463 eina mažėjančia tvarka, vadinasi, knyga yra skaitoma nuo pabaigos, t. y. iš dešinės į kairę. Ten prasideda ir nauja puslapių numeracija, o maldos parašytos dviem kalbomis: puslapio dešinėje pusėje – hebrajų, o kairėje – vokiečių kalba. Knygos viršeliai, gaubiantys lapus paauksuotais kraštais, įrišti šviesia oda, puošta aukso spalvos įspaudais.
Antrosios knygos sandara kitokia: knygos pradžioje – 246 puslapis, o knygos puslapių numeracija prasideda nuo pabaigos. Knyga skaitoma taip pat nuo pabaigos, t. y. iš dešinės į kairę. Pirmuose puslapiuose yra turinys, toliau hebrajų ir vokiečių kalbomis surašytos maldos. Kieti viršeliai įrišti kolenkoru, lapų kraštai paauksuoti.
Šie dvikalbiai maldynai buvo įprastas reiškinys Vokietijoje ir Austrijoje  XX-ojo amžiaus pradžioje. Austrijos ir Vokietijos žydai dėjo dideles pastangas, siekdami integruotis ir tapti Mozės tikėjimo austrais ir vokiečiais, t. y. siekdami tapti visateisiais šių šalių piliečiais. Deja, visa tai nuėjo niekais... Turtingas knygų įrišimas liudija to laikotarpio žydų tautybės žmonių ekonominį klestėjimą.
Tikėtina, kad šias knygas Bern. Brazdžionis įsigijo pirmomis emigracijos dienomis, gyvendamas Austrijoje netoli Vienos.

Parengė B. Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėja Jūratė Ivanauskienė