Šiemet, kovo 22 d., sukanka 155 metai, kai gimė Vydūnas (Vilhelmas Storosta, 1868–1953) – didysis lietuvių humanistas, filosofas, rašytojas, publicistas, žymiausias Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas. Jono Graičiūno fonde aptinkame įdomią nuotrauką: 1938 m. spalio mėn. Kauno geležinkelio stoties perone įsiamžinusi rašytojų ir Vytauto Didžiojo universiteto studentų delegacija. Momentas svarbus, ypatingas – Vydūno palydėtuvės į Tilžę. Svečias stovi centre, rankose laikydamas karališkųjų chrizantemų puokštę. Jo gilų dvasios mokytojo, išminčiaus veidą nutvieskusi tauri šypsena, šalimais stovintys asmenys taip pat šypsosi šventiškai nusiteikę. Iš kairės stovi elegantiškasis poetas, vertėjas Jonas Graičiūnas (1), Aldona Kasakaitytė-Kubertavičienė (3), prozininkas, poetas, vertėjas Vytautas Sirijos Gira, tuometinis Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas, poetas, dramaturgas, kritikas, publicistas, vertėjas Liudas Gira (10) su žmona Bronislava Giriene (9), literatūros tyrinėtojas, rašytojas, žurnalistas, visuomenininkas, kelių žurnalų ir laikraščių redaktorius, prezidento A. Smetonos sekretorius Aleksandras Merkelis (11) ir Vytauto Didžiojo universiteto studentų delegacija (4 asmenys).

Nuotrauka su J. Graičiūno aprašu. Poetas juodu pieštuku užrašęs: „1938 m. spalių mėn. Kauno stoty išlydėjimas Dr. Vydūno. Paskutinis Dr. Vydūno apsilankymas Kaune.“ Išvardinti joje nufotografuoti asmenys.

Vydūnas laikinojoje sostinėje niekada negyveno, tik traukiniu iš Tilžės (dab. Sovetskas, Rusija) atvykdavo kelioms dienoms skaityti paskaitų Vytauto Didžiojo universitete bei aplankyti bičiulių, kurių čia gausybę turėjo (muziejininką P. Galaunę, režisierių P. Sutkų, rašytojus kun. M. Vaitkų, J. Kymantaitę-Čiurlionienę, dailininkus K. Šimonį, L. Truikį ir kt.). Jis Kaune vadintas charakteringais pseudonimais: Amžinąja Ugnimi, Didžiuoju Žmogumi, Tautos Vaidila, Ledkalniu, Kilniuoju Lietuviu ir kt. Vydūnas čia buvo gerbiamas ir vertinamas: 60-mečio proga jam suteiktas VDU filosofijos garbės daktaro laipsnis, nuo 1935 m. tapo Lietuvių rašytojų draugijos garbės nariu, jo dramos veikalai vaidinami Valstybės teatre. Tačiau po šio vizito „Tautos Sąžinė“ dėl istorinių kataklizmų Lietuvos daugiau neberegėjo: teko nueiti savus kryžiaus kelius, gyventi atplėštam toli nuo tėvynės.    

Antroji Vydūno nuotrauka – portretinė, fotografuota Tilžėje, Olgos Wiechert fotoateljė, 1943 m., prieš evakuaciją į Vokietijos gilumą. Kitoje pusėje rašytojas užrašęs savo slapyvardį ir datą. 1944 m. spalį Vydūnas, kaip ir visi Tilžės gyventojai, buvo priverstas trauktis nuo artėjančios sovietų kariuomenės. Pakeliui netekęs dalies savo asmeninių daiktų ir rankraščių, 1945 m. pradžioje jis atsidūrė Naujuosiuose Kuršiuose (dab. Pionerskyje, Karaliaučiaus sr.). Lipdamas į laivą, per spūstį įkrito į vandenį ir vos nenuskendo – jį ištraukė jūreiviai. Galiausiai, po daugybės vargų ir pavojų, Vydūnas apsigyveno Detmoldo mieste Vokietijoje, kur ir mirė 1953 m. vasario 20 d.

1991-aisiais įvykdyta paskutinė Tautos Vaidilos valia – amžinojo poilsio atgulti gimtojoje žemėje: jo palaikai pargabenti į Lietuvą ir palaidoti prie Rambyno kalno esančiose Bitėnų kapinaitėse.

Pirmąją nuotrauką muziejus įsigijo iš J. Graičiūno 1982 m., antrąją – iš  Rodienės 1982 m.

Parengė vyresnioji rinkinių saugotoja Danguolė Jasinskienė