Juozui Tumui-Vaižgantui gamta visada buvo labai artima ir tai galima pastebėti ne tik prisiminus rašytojo, dvasininko biografiją, bet ir kūrinius. Apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ rašytojas pavaizduoja ne tik baudžiavos laikus, Mykoliuko ir Severjos meilės istoriją, bet ir gyvybingą, mus supantį gamtos pasaulį.
Be jokios abejonės Vaižgantui artima asmenybė atrodė vienuolis Pranciškus Asyžietis, gyvenęs XII amžiuje. Pranciškus yra paskelbtas šventuoju, laikomas gyvūnijos ir gamtos globėju, būtent dėl glaudaus jo ryšio su gamta. Apie šį vienuolį Vaižgantas raštuose rašė: „Jei ne visas kosmosas, tai bent žemė ir visa, kas jos yra, jaučia mūsų meilę ar panieką. Jautė gi broliai – paukščiai, brolis – vilkas Pranciškaus Asyžiečio meilę, jei jiems gera buvo būti su juo. Aš tikiu legenda, kaip, žmonėms nepaslenkant klausyti šventojo pamokslininko, žuvelės atplaukdavusios jo klausyti. Kai aš myliu gamtą, aš esu jos įtakoje ir ji pati – mano įtakoje“.
Pristatome įdomią muziejinę vertybę – Vaižganto memorialinį daiktą – medžio drožinį „Šv. Pranciškus“. Tai nedidelis, nežinomo autoriaus apie 1893 metus Lietuvoje sukurtas drožinys. Meno kūrinys buvęs dažytas, tačiau per daug metų didžioji dalis dažų nusilupusi, kai kuriose vietose medis įtrūkęs. Drožinio centre galima aiškiai įžiūrėti Šventąjį Pranciškų ir Dievo apsireiškimą. Tai, kad čia pavaizduotas Pranciškus Asyžietis išduoda akivaizdūs gyvūnijos motyvai – drožinio dešiniajame kampe tupi rudas triušis, o ant jo ir virš jo – trys balti paukščiai, panašūs į balandžius. Vienuolis vaizduojamas klūpintis ant kelių, bet nenusižeminęs, o aukštai iškėlęs galvą ir rankas, pasitinkantis Dievą, kuris siunčia į žemę šviesą ir duoną. Šis drožinys tik patvirtina, kad Vaižgantas turėjo daug įvairių meno kūrinių bei žavėjosi Asyžiečio asmenybe. Šiuo metu ši muziejinė vertybė yra saugoma Maironio lietuvių literatūros muziejaus fonduose, bet užėję į Vaižganto butą-muziejų galite atrasti kitą su šiuo vienuoliu susijusį eksponatą – paveikslą.
Vaižganto namų svetainėje, šviesiausiame ir jaukiausiame kambaryje, kabo pagal italų dailininko Francesco Trevisani Jono Janulio piešta Pranciškaus Asyžiečio paveikslo kopija. Kviečiame apsilankyti ir apžiūrėti rašytojo namus bei išgirsti dar daugiau pasakojimų.
Save rašytojas buvo kartą apibūdinęs taip: „Idealizmą tepasilaikau, o aukščiausiu idealizmo pavyzdžiu laikaus didžiausį viduramžių romantiką, prancūzų poetų patroną Asyžietį Pranciškų Bernadonę. Aš esu pranciškonas.“
Parengė vyr. muziejininkė (J. Tumo-Vaižganto butas-muziejus) Gabija Stanionytė
_____________
Medžio drožinys. Šv. Pranciškus. J. Tumo-Vaižganto memorialinis daiktas. ~1893 m. MLLM 1075