Profesorius Balys Sruoga tarp daugybės savo veiklos sričių turėjo ir laisvalaikio pomėgių, veikiau pasijų, tarytum savotiškų terapijų ar net ritualų. Viena jų – intelektualaus bendravimo forma – šachmatai; bendravimas, skirtas tik artimiausiems: „Didžiausios problemos buvo sprendžiamos prie šachmatų lentos, ypač su V. Krėve ir A. Rimka. Visi trys buvo azartiški šio žaidimo mėgėjai, pradėję partiją, galėdavo viską pamiršti“, – monografijoje teigia literatūrologas A. Samulionis. Jo komentarą patvirtintų V. Sruogienės atsiminimai: „Būdavo, ateina vienas pas antrą kokiu nors svarbiu politiniu momentu kontraversinį klausimą aptarti. Beveik be žodžių abudu sėdasi prie šachmatų lentos. Po ilgesnės tylos vienas klausia antrąjį: ką manai tuo ar kitu dienos reikalu? Vėl tyla. Po geros pertraukos seka lakoniškas atsakymas. Ir vėl abu įsigilina, rodos, į lošimą.“
Atsiminimų gausybėje fiksuotas ir dar vienas, kiek komiškas nutikimas: „Vieną kartą panašiai praėjo visas Velykų sekmadienis. Ryte mudviem su Rimkiene nepasisekė prikviesti aitringų šachmatininkų prie bendro velykinio stalo. Nenoromis teko paduoti jiems lėkštes su tradicinėmis gėrybėmis, kurių kulinarinis menas liko visiškai nepastebėtas. Ir mudviem neteko išeiti kur nors šventės metu pasižmonėti. Abudu bičiuliai buvo giliai pasinėrę ne tik į šachmatus, bet ypač į politiką. Abiem labai rūpėjo visa, kas tada vyko mūsų krašte ir pasauly.“
Žaidžiantį mąslųjį Sruogą, fiksuotą fotografijose, bei autentiškuosius šachmatus šiandien galite išvysti B. ir V. Sruogų namuose-muziejuje.
Parengė muziejininkė Vaida Bareišaitė