Šiais metais minime poeto, prozininko, vertėjo Vytauto Sirijos Giros (1911–1997) 110-ąjį gimtadienį. Pasklaidžius muziejuje saugomas nuotraukas bei laiškus, į akis krinta jautrus, šiltas rašytojo ryšys su motina, kuris, pasirodo, nulėmė labai svarbų gyvenimo pasirinkimą. Tai „Lietuvos žinioms“ 2011 m. papasakojo jo dukra vertėja Danutė Sirijos Giraitė: „Karo pradžia jį su būriu jaunimo užklupo nerūpestingai švenčiantį pakaunėje. Kai grįžo į Kauną, nerado nei tėvo Liudo Giros, nei mamos Bronės Girienės – jau buvo pasitraukę į Rusiją. Tada tėvas su dviem draugėm nusprendė bėgti į Vakarus. <...> Kai bėgliai pasiekė sieną, tėvas pagalvojo, kad jau niekad nepamatys mamos – pasidarė be galo graudu ir jis grįžo atgal.“ Butą Kaune radęs užimtą jaunuolis išvyko gyventi į Vilnių, kur, dirbdamas ligoninėje sekretoriumi, praleido karo metus. Ant vienos nuotraukos, 1944 m. siųstos motinai į Maskvą, užrašyta: „Mamai, kurią atradau antrą kartą, kurios ilgėjausi per 3 (su puse) metus, – gerai, mylinčiai Mamai – nuo sūnaus Vytauto, Vilniuje, 5. 9. 44.“

Kita fotografija tų pačių metų spalį dedikuota tėvui, lankant jį sunkiai sergantį Maskvos ligoninėje. Šis užrašas vyriškai santūrus, bet irgi jaučiamas tvirtas ryšys: „Draugui Nr. 1 Liudui Girai – V. Sirijos Gira, Maskva, 18. 10. 1944.“

Švelnus rūpestis, atsidavimas mamai jaučiamas ir vėliau (1954, 1957, 1960 m.) jai jau į Vilnių rašytuose laiškuose iš Palangos, Jaltos, kur rašytojas atostogaudavo su savo šeima. Juose primena, kad neskubėtų, nepervargtų, nepamirštų išgerti vaistus... 1968 m. V. Sirijos Gira dirbo žvejybinio laivo gydytoju. Iš šios kelionės išsiuntė nuotrauką su užrašu: „Babyte, tai aš, ne per toliausia nuo Vakarų Sacharos pakrančių, Atlanto vandenyne. Vytautas, VIII. 1968. Geroji  mama, mintimis aš su Tavim, Alma ir vaikais. Nors mūsų laivą lydi žaidžią ir šokinėjantieji delfinai, nors skraido aplink žuvys (su sparnais, kaip kregždutės) – prisimenu Tavo namelį ir Tave jame. Geroji mano, aš visai su Tavim.“

Norisi visiems mums palinkėti tokio gražaus ryšio šeimose ir ne tik jose...

Parengė muziejininkė Elvyra Brazaitienė