Pristatome nuotraukų albumą, skirtą Danutės Bindokienės – rašytojos, žurnalistės, redaktorės, pedagogės, parengusios mokomosios literatūros, iš kurios žinių sėmėsi ne viena lituanistinių mokyklų karta išeivijoje, 90-mečiui paminėti. Albumas, kuriame gausu nuotraukų, atskleidžia 25 metus, praleistus dirbant pedagoginį darbą K. Donelaičio aukštesniojoje lituanistikos mokykloje Čikagoje, kurioje ji dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą.

K. Donelaičio vardo šeštadieninė lietuviška mokykla įsteigta 1959 m. lietuvių evangelikų liuteronų parapijos „Tėviškės“ patalpose. Iš pradžių mokykloje mokėsi 30 mokinių, tačiau jų nuolat daugėjo, todėl 1962 m. gruodžio 8 d. ugdymo įstaiga buvo perkelta į valdiškas Frances McKay mokyklos patalpas. Pradinę mokyklą sudarė šeši skyriai ir vaikų darželis arba parengiamasis skyrius, kuriame jie pramokdavo skaityti ir rašyti. 1964 m. rugsėjo 19 d. šalia pradinės mokyklos mokslo metus pradėjo ir K. Donelaičio aukštesnioji lituanistinė mokykla, turėjusi V–VIII klases. Mokytojų telkimu rūpinosi vedėjas, vėliau pradinės ir aukštesniosios K. Donelaičio mokyklų direktorius Julius Širka, šias pareigas ėjęs 33 metus.

Apie darbo pradžią mokykloje D. Bindokienė atviravo: „Įsijungiau kažkaip nejučiomis. Tiesą pasakius, netikėjau, kad šis darbas man patiks. Kviečiama sutikau pamėginti, o kartą pradėjusi, negaliu išeiti.“ Auganti ir dinamiška mokykla buvo palanki vieta pasireikšti rašytojos ir pedagogės, gabumui, pareigingumui ir darbštumui. Drauge su kita mokytoja ji pradėjo ruošti pratimus, juos dauginti rotatoriumi ir dalinti mokiniams klasėje. Šis būdas labai pasiteisino, vaikams buvo suprantamas ir davė gerų rezultatų. 1966 m. buvo išleisti D. Bindokienės parengti pirmieji pratimų sąsiuviniai, skirti pradinei mokyklai. Pedagogė paruošė leidinius III, IV ir VI skyriams, tėvynės pažinimo sąsiuvinį IV-ajam skyriui. Per eilę metų jų pakartota kelios laidos.

Perėjusi dirbti į aukštesniąją mokyklą, D. Bindokienė iš pradžių dėstė lietuvių kalbą, istoriją ir net geografiją. Labai domėjosi literatūra, kurią pamėgo dar lankydama Čikagos aukštesniąją lituanistinę mokyklą, kur literatūrą dėstė Benys Babrauskas. „Net dabar aš stengiuosi, kad pamokose nors kiek prilygčiau savo buvusiam mokytojui ir, kad manęs mokiniai taip klausytų, kaip mes tada jo. Kartais pavyksta“, – teigė D. Bindokienė. Be tiesioginio pedagoginio darbo mokykloje ji turėjo ir daug kitokios veiklos: redagavo mokyklos mokinių laikraštėlį „Pirmuosius žingsnius“, kurių per metus pasirodydavo 4–5 numeriai, visą eilę mokyklos metraščių, kuriuos mokykla išleisdavo kiekvienų mokslo metų pabaigoje. Mokyklai minint 15 metų veiklos sukaktį, ji suredagavo sukaktuvinį leidinį „Penkiolikmetis Čikagos Tolminkiemyje“, parašė keletą proginių vaidinimų, kai kurie jų buvo suvaidinti ir kitose mokyklose.

Pagrindinis K. Donelaičio aukštesniosios lituanistikos mokyklos tikslas buvo ugdyti jaunuolius išlaikant lietuvių kalbą, kultūrą, tradicijas, perduoti jas ateinančioms kartoms. Lengvai suprantama ir esamoms darbo sąlygoms pritaikyta mokomoji medžiaga buvo labai svarbi, tačiau jos trūko. Šioje srityje D. Bindokienė atliko didžiulį ir sunkų darbą, kuriam reikėjo turėti daug žinių, supratimo ir nepaprasto darbštumo. 1976 m. rudenį buvo išleistos D. Bindokienės parengtų „Lietuvių literatūros konspektų“ I–IV dalys aukštesniosios lituanistinės mokyklos mokiniams, po jų sekė 580 puslapių knyga „Lietuvių literatūros skaitymai“ (1976), lituanistinėms mokykloms, jų mokytojams ir mokiniams skirtas „Lietuvių kalbos vadovėlis“ (1987), „Lietuvių kalbos sinonimų žodynėlis“ (1982), etnografinė knyga „Lietuvių papročiai ir tradicijos išeivijoje“ (1989).

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Marija Kaškonienė