B. Brazdžionio rinkinyje saugomos nežinomos, nematytos dailininko Jono Steponavičiaus iliustracijos  knygai „Maironio kūryba“. Deja, knyga nebuvo išleista. Kaip poetas Bernardas Brazdžionis gavo šias iliustracijas, kodėl jos nebuvo publikuotos?
Bernardas Brazdžionis, būdamas darbui, literatūriniams ir kūrybiniams reikalams atsidavęs žmogus, visą gyvenimą begalinį dėmesį skyrė Maironio reikalams, Maironį laikė vienu iš savo mokytojų. Negalima užmiršti ir tai, kad Bern. Brazdžionis buvo pirmasis Maironio muziejaus vadovas, dirbęs muziejuje 1940–1944 metais. 1976 m. laiške Danutei Lipčiūtei-Augienei rašė: „Šiek tiek pridėjęs pirštus prie Maironio muziejaus tvarkymo, vėliau visą laiką labai ėmiau į širdį įvairius dalykus ir faktus, susijusius su Maironio palikimu“. Vėliau, viešėdamas Lietuvoje, poetas dažnai lankydavosi muziejuje, o 1991 m. birželio 17 d. svečių knygoje įrašė: „Džiaugiuosi, kad Maironio namai ne tik muziejus, ne tik archyvas, bet ir literatūros sodas, kur skamba poetinis žodis.“
Maironį, jo kūrybą – vertino ypatingai. Los Andžele, Bernardo Brazdžionio darbo kambaryje, priešais darbo stalą, ant sienos kabėjo Maironio portretas, papuoštas Brazdžionių sode užauginto laurų krūmo šaka. „Maironis! Tas vienas žodis talpina save poetą – Dainių, Lietuvos laisvės šauklį – pranašą, skaidriausios lietuvių lyrikos kūrėją, vienintelio lietuvių epo (poemų) autorių, Tėvynės meilės bardą, Lietuvių tautos istorijos išreiškėją poezijoje, lietuvių kalbos grožio eilėraštyje puoselėtoją, visuose tautos vergijos metuose vilties, ištvermės ir laimėjimo vaivorykštę“, – tarsi giesmė skamba jau gyvenant Amerikoje Bernardo Brazdžionio parašyti žodžiai apie Maironį.
Gyvendamas Vokietijoje, Ravensburge, Bern. Brazdžionis rūpinosi naujo Maironio poezijos rinkinio išleidimu. 1948 metų spalio 24-ąją laiške dailininkui Jonui Steponavičiui rašo, kad ruošiasi leisti Maironio tomą, prašo jį iliustruoti: „Man yra pasiūlyta suredaguoti Maironio Kūrybos (poezija ir poemos) tomas; prie jo aš šiuo metu dirbu. Tomas išeis apie 700 psl. Tai bus „kapitalinis“ veikalas. Negalėsiu jo atlikti kaip norėčiau, kaip priderėtų, nes daug ko po ranka redaguojant trūksta, bet darysiu, kas galima. Jo vidus bus iliustruotas keliais autoriaus portretais ir paveikslais, faksimilėmis bei fotografijomis (antkapis), ką pats pasiėmiau iš Lietuvos, ar ką čia rasiu. Reikia gero viršelio. Dėl jo ir kreipiuosi į Jus, prašydamas neatsisakyti. Kadangi knyga bus stora, tai būtinai reikalinga ir nugarėlė piešta; ji juk knygų lentynoje ir sudaro visą grožį, „reprezentuoja“ knygą.“
J. Steponavičiui sutikus iliustruoti, kitame laiške 1948 11 03 B. Brazdžionis smulkiai išdėsto savo planus: „<...> noriu manyti, kad šis bendradarbiavimas turėtų būti ne paskutinis, bet tik bendradarbiavimo pradžia, kadangi aš esu numatęs išleisti puikiai, gausiai iliustruotus Pavasario Balsus, kaip kad seniai juos jau priderėjo išleisti. Jei tauta nei jos valdžia nesirūpino savo atgimimo dainium, pasirūpinsim atskiri žmonės. Ilgą laiką aš neradau pas mus dailininko, kuris galėtų Maironį, tą mūsų klasiką ir romantiką, dar XIX a. rašytoją tinkamai jo dvasiai iliustruoti. Ir pagaliau sustojau prie Jūsų. Aš manau, kad ir Jums asmeniškai nėra toji dvasia svetima. Tai, žinoma, didelis darbas; reiktų jam atsidėti bent pora metų, mažiausiai metus, bet užtat tada turėtume Maironį, kuris būtų miela į rankas paimti ir šilta širdžiai, jį bevartant; ir pačios eilės daugiau pasakytų, ypač tiems, kurie tos gadynės savo akimis nebebus matę. Bet tai, sakau, ateities klausimas, ir prie jo plačiau sustosime baigę šį darbą. <...> Manau, gal reiktų knygą daryti <...> kaip leidžia rimtesnius veikalus vokiečiai. <...> Jei jau leisti, tai leisti, o ne taip, kaip išleido Vaižganto Pragiedrulius, – gėda į rankas paimti.“
Gaila, bet dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, šie ambicingi tikslai liko neįgyvendinti ir spaudai rengta knyga nebuvo išleista. Tačiau džiugu, kad Bern. Brazdžionis, turėdamas visus muziejininkui reikalingus bruožus, ilgose tremties kelionėse išsaugojo daugybę vertingų archyvalijų, tarp jų – ir dailininko J. Steponavičiaus iliustracijas: knygos „Maironio kūryba“ viršelis su paties dailininko paaiškinimais ir knygos nugarėlės keturi skirtingi variantai su Brazdžionio pastabomis. Piešta paprastu pieštuku ant plono permatomo popieriaus.

Parengė B. Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėja Jūratė Ivanauskienė