Maironio lietuvių literatūros muziejuje tarp kitų muziejinių vertybių saugomas M. Valančiaus rinkinys. Motiejaus Valančiaus (1801–1875) – pirmasis valstietiškos kilmės Žemaičių vyskupas, lietuvių beletristikos ir vaikų literatūros pradininkas, istorikas, švietėjas, blaivybės sąjūdžio iniciatorius, nelegaliosios lietuviškos spaudos organizatorius, kuris savo darbų gausa, įvairiapusiškumu, reikšme ryškiai išsiskyrė iš kitų XIX a. kultūros ir visuomenės veikėjų.

Rašytojo rinkinyje saugomi ir vyskupo memorialiniai daiktai – jam priklausęs stalas-sekreteras, kėdė, staltiesėlės su vyskupo monograma, padėklas duonai ir keletas kitų. Norėtųsi išskirti trejetą memorialinių M. Valančiaus daiktų, kuriuos muziejui 2002 m. padovanojo poetas Justinas Marcinkevičius, gavęs juos iš D. Grinkevičiūtės 1987 metais. Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987) – Lietuvos gydytoja, rašytoja, tremtinė, rezistentė. Tie daiktai – tai du M. Valančiui priklausę padėkliukai stalo įrankiams ir ąsotėlis grietinėlei. Padėkliukai stalo įrankiams (peiliui, šakutei ar šaukštui) – du horizantalūs pailgos formos metaliniai ilgoki strypeliai, kurių galuose yra yra atsišakoję keturi trumpi strypeliai, nutolę vienas nuo kito maždaug 90 laipsnių kampu ir užsibaigiantys metaliniu rutuliuku. Kiekviename gale yra po 4 rutuliukus, ant kiekvieno padėkliuko yra 8 rutuliukai. Padėkliukų matmenys: ilgis ir plotis (plotis galuose) – 8,8 ir 3,5 cm.

Trečias memorialinis daiktas –  M. Valančiui priklausęs metalinis ąsotėlis – indelis grietinėlei. Ąsotėlis grakščios rytietiškos formos, žemas, ties viduriu plačiausias, piltuvėlis išplatintas. Rankenėlė raityta, su lietais ornamentais. Ąsotėlio pati apačia ir pats viršus puoštas lietais ornamentais. Apačioje iškalta: „Warszawa Norblin Plaque“. Užrašas žymi, kad ąsotėlis išlietas Varšuvoje, Norblin fabrike. Norblin įmonės istorija siekia 1809 m., kai bronzos meistras Vincentas Norblinas įkūrė bronzos dirbtuves Varšuvos senamiestyje. Tuo metu fabrikas, be kita ko, gamino vežimų furnitūrą, vežimų pakinktus, šarvų dekoracijas – ypač karines, bažnytines ir kamerines dekoracijas, tokias kaip laikrodžiai, žvakidės, kandelabrai, statulos ir rašalinės. XIX amžiaus viduryje, mirus Vincentui Norblinui, fabriką perėmė jo sūnus Liudvikas. Šio XIX a. pagaminto ąsotėlio dydis: aukštis ir plotis (plotis plačiausioje vietoje) – 8,0 ir 10,5 cm.

Įdomi šių M. Valančiaus memorialinių daiktų gavimo legenda, kurią surašė Dalia Grinkevičiūtė ir pavadino „Dovanojimo paliudijimu“. Rankraštis rašytas ant lygaus popieriaus lapo mėlynu rašalu stambia rašysena. Jame rašoma, kad vyskupui Motiejui Valančiui priklausiusį ąsotėlį ir du stalo padėkliukus yra gavusi iš Justinos Tallat-Kelpšaitės, vyskupo M. Valančiaus sesers Beresnevičienės anūkės 1968 metais. Ir dovanojanti poetui Justinui Marcinkevičiui. Pasirašo Dalia Grinkevičiūtė, nurodyta data – „1987. IV. 30 d.“ „Dovanojimo paliudijime“ autorė rašo, kad tikinti, jog tuos daiktus lietusi ir Simono Daukanto ranka. Matyt, žinodama faktą, kad 1850 m., M. Valančiui tapus Žemaičių vyskupu, pas jį Varniuose apsigyveno tarnybą Peterburgo archyvuose pabaigęs istorikas S. Daukantas. Pas vyskupą S. Daukantas gyveno iki 1855 m. D. Grincevičiūtės rašte minima ir Motiejaus Valančiaus sesuo Beresnevičienė. Galima pateikti ir daugiau žinių apie ją: Petronėlė Valančiūtė-Beresnevičienė, vyskupo Motiejaus Valančiaus sesuo, gimė 1805 m., mirė 1867 m. Palaidota Varnių senosiose kapinėse. Ji buvo du kartus ištekėjusi: pirmąkart – už bajoro Kazimiero Bagdzevičiaus (~1775–1835), o antrąkart – už Simono Beresnevičiaus (1811–?). Petronėlė turėjo šešias dukteris ir sūnų Vladislovą Beresnevičių, kurį M. Valančius labai mylėjęs, jį rėmęs, rašęs jam laiškus. Justina Tallat-Kelpšaitė (1880–1969), iš kurios D. Grincevičiūtė gavusi padėkliukus ir ąsotėlį, yra vyskupo sesers Petronėlės anūkė, Petronėlės Valančiūtės-Beresnevičienės dukters Olimpijos Marijos Beresnevičiūtės-Tallat-Kelpšienės (1851–1915) dukra.

Toks šių eksponatų kelias į muziejų, perėjęs kelias vyskupo M. Valančiaus giminės kartas. Šviesių žmonių dėka išsaugotas kultūrinis palikimas ateičiai.

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Audronė Gedutienė, 2025 m.