Sruogų namuose Kaune lankydavosi daugybė šeimai svarbių, įžymių žmonių. Artimiausi draugai – V. Krėvė ir A. Rimka, kolegos ir bičiuliai – L. Karsavinas, Biržiškos, V. Šilkarskis, I. Šeinius. „Dabar, be abejo, nežmoniškai gaila, kad augdama tarp įžymybių žiūrėdavau į juos kaip į gerą dėdę ar tetą,“ – savo knygoje „Atminties archeologija“ ištaria Dalia.
Vienas brangiausių Sruogai buvo Jurgis Baltrušaitis, su žmona retai viešėdavęs Kaune. Dalia prisimena tėvą kartą prašius perduoti jam knygą ir daug linkėjimų: „Jutau, kad jis mane stumte stumia atnaujinti pažinties, kurios tikrai drovėjausi. Dėl to drovumo nieko doro neišėjo – knygą nunešiau ir linkėjimus, ir – tyla. Abu Baltrušaičiai mane pasisodinę kalbina, o aš – tik „taip“ arba „ne.“
Ir iš tiesų Sruoga buvo ne tik rūpestingas tėvas. Su dukra jis dalijosi kūrybiniais sumanymais, skatino lankyti Teatro seminarą, siekė, kad Dalia, jam tarpininkaujant, bręstų kultūrinėje aplinkoje: „Kartais Kaune po pamokų, iš anksto pakviesta, užsukdavau į kavinę, kurioje susipažinau su teatralais ir rašytojais, šiaip mūsų namuose nesilankančiais. Tais laikais aistringai rinkau autografus, tad Balys visiems, kavą begeriantiems, liepdavo mano knygutėn pasirašyti.“
Knygutės viršeliai aptraukti ruda medžiaga, aptrinti. Pageltusiuose puslapiuose, greta tuometinių herojų fotografijų, įrašai ir autografai.
Tarp minėtinų – Jurgis Baltrušaitis, Vincas Krėvė-Mickevičius, Salomėja Nėris, Kazys Boruta, Ignas Šeinius, Antanas Gustaitis, Antanas Venclova, Kostas Ostrauskas,Vincas Mykolaitis-Putinas, Vladimiras Zubovas, Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, Kipras Petrauskas, Marija Nemeikšaitė, Petronėlė Orintaitė, Jurgis Blekaitis, Antanas Rūkas, Adomas Galdikas, Antanas Žmuidzinavičius, Vaclovas Biržiška, Liudas Dovydėnas, Petras Vaičiūnas, Albertas Zalatorius, Vladimiras Šilkarskis, Leonas Karsavinas, Mykolas Biržiška, Petras Radzevičius, Antanas Škėma, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Kazys Inčiūra, Kazys Saja ir kt.
Dėmesio verti (tarkime, prie Stanislovo Špinalskio autografo) Dalios komentarai: „Dėstė fortepijoną Vilniaus muzikos mokykloje. Jo klasėje buvo baltas fortepijonas!“
Po daugelio metų, apmąstydama savo patirtis, Dalia ištaria: „Dabar man jau aišku: Balys norėjo, kad bendraučiau su talentingais žmonėmis, o gal, kad susipažinčiau su įvairių pakraipų bei įsitikinimų lietuviais, vildamasis, jog pati susikursiu savo ideologiją ir gyvenimo filosofiją.“
Knygelę pradėjo pildyti Jurgis Baltrušaitis 1938-ųjų gegužės 15 d. Kaune, o baigė Kazys Saja 1968 m. sausio 12 d.:
„Tu man sakysi „mylu baise“
Vo špuoks mums čėrškaus ant šakelės,
Vo pasakyk, a būsi mona,
Ar gildyt apsimuok širdelę
                                 (suvenyras iš Lietuvos...)
                                 Mūsų Dalytei – Kazys Saja
Vilnius-Čikaga
1968. I. 12“

Šis paauglystės archyvas, saugomas B. ir V. Sruogų namuose-muziejuje, ne tik Balio ir Vandos Sruogų dukters Dalios augimo kultūrinėje erdvėje simbolis. Šiandien tai – rankraštinis palikimas, išsaugota fiksacija to, kas nepasikartos.

Parengė muziejininkė Vaida Bareišaitė