Balys Sruoga ir Juozas Tumas-Vaižgantas bendravo šiltai ir nuoširdžiai. Nepaisant retų, bet karštų kanauninko pabarimų, Sruoga jį labai gerbė, vertino ir žavėjosi jo talentu. Gimus dukrai (1925 m. rugpjūčio 15 d.), neatsitiktinai ją krikštijo Vaižgantas, pasak Vandos Daugirdaitės-Sruogienės, jokiu būdu nesutikęs greta vardo Dalė duoti mergaitei dar kokį krikščionišką vardą. Kiekvienas šventasis, sakė, prieš tokiu tapdamas turėjo pagonišką vardą.
Krikštijimas vyko privačiuose namuose 1927 metų kovo 13 dieną. Krikšto liudijime nurodomos dvi krikštatėvių poros – Sruogienės tėvas Kazimieras Daugirdas su Sruogos motina Agota Sruogiene bei rašytojo brolis Adolfas Sruoga su Daugirdo namų Būgiuose šeimininke Klementina Kopystinskaite. Liudijimas parašytas Vaižganto ranka ir patvirtintas Vytauto bažnyčios Rektoriaus spaudu.
Vardą, pasak Sruogienės, dukra gavo iš pirmosios spausdintos Sruogos poemos „Deivė iš ežero“ (1919 m.) Keliaudamas po Kaukazo kalnus, išgirdęs kaukaziečių legendą apie deivę iš ežero, Sruoga nesvyruodamas pavadino herojės vardu dukrą. Formą Dalė nustatė kalbininkas Jonas Jablonskis. Paaugusi dukra perskaitė Sruogos dramą Apyaušrio dalia, kuri jai taip patiko, kad pati ėmė ir „persivadino“ į, jos manymu, prasmingiau skambančią Dalią. „Atrodo, jog buvau pirmoji Lietuvoje Dalia“ – yra sakiusi Sruogaitė.
 

Parengė B. ir V. Sruogų namų-muziejaus vedėja Birutė Glaznerienė