Vasario 2-oji. Grabnyčios. Prieš 115-metų Lietuvos pakraštyje, Stebeikėlių kaime gimė būsimasis poetas, Valstybinės literatūros premijos laureatas Bernardas Brazdžionis.

Kartu su didžiąja Lietuvos inteligentijos dalimi 1944 m. vasarą į Vakarus pasitraukė ir poeto Bernardo Brazdžionio šeima. Pradžioje, slapstydamiesi nuo bombardavimų, blaškėsi Austrijos miestuose, pasibaigus karui, apsigyveno DP stovykloje Vokietijoje, Ravensburgo mieste. 1949 metais persikėlė gyventi į Ameriką, kur jų laukė saugesnis gyvenimas ir sotesnis duonos kąsnis. Gyvendamas Amerikoje, nepaisant sunkaus fizinio darbo, B. Brazdžionis kartu su kitais lietuviais, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, rengė literatūros vakarus ir pats juose dalyvavo. Žinoma, skyrė laiko ir originaliajai kūrybai.

1953 m. Čikagoje išleidžiamas Lietuvių rašytojų draugijos premija įvertintas Bernardo Brazdžionio eilėraščių rinkinys „Didžioji kryžkelė“. Pats B. Brazdžionis džiaugėsi šiuo eilėraščių rinkiniu, 1954 m. sausio 8 d. laiške bičiuliui, rašytojui Benediktui Babrauskui atviravo, jog tai vyriškiausia jo knyga.

Čikagoje, 1954 m. vasario 28 d., premijų įteikimo šventėje, B. Brazdžionis savo kalboje pasakė: „Mano žodis bus grynai asmeniškas – trigubas ačiū: Dievui, tautai ir lietuviui. Dievui – už jėgas per tris literatūrinio darbo dešimtmečius; tautai – kad tris kartus pasirinko mano parašytą žodį. O prie ačiū lietuviui, t.y. lietuviškajai visuomenei, noriu paaiškinti. Kodėl? Nes ir mano širdis padalyta tarp trijų miestų. Pirmasis miestas – Bostonas, Amerikos Atėnai, uostas prie Atlanto, kur praleidau savo pirmuosius vaikystės metus, kur antrą kartą pajutau žemę, kad ir svyruojančią po kojomis; arčiausia Lietuvos uostas, ir iš jo norėčiau, kad išplauktų laivas į tėvynę.“ Antruoju miestu paminėjo Niujorką – didįjį tautų ir politikų Babelį, o trečiuoju – miniatiūrinę Lietuvą Amerikoje – Čikagą.

Muziejuje saugomame B. Brazdžionio rinkinyje, tarp gausybės rankraščių – laiko paženklintas eilėraščių rinkinio „Didžioji kryžkelė“ maketas – mašinraščiai su gausiais taisymais. Pirminis rinkinio pavadinimas – „Dangaus paguoda“. Poetas, rinkdamasis rinkinių pavadinimus, dažnai nenutoldavo nuo savo kūrybos, rinkinio pavadinimas sutapdavo su vieno iš jame publikuotų eilėraščių pavadinimu. Maketo aštuntajame lape – eilėraštis „Dangaus paguoda“, o 11-ajame – eilėraštis „Didžioji kryžkelė“.

Rinkinio eilėraščiai parašyti apie 1948 – 1951 metus gyvenant Vokietijoje ir JAV, besilankant Paryžiuje. Makete – 64 skirtingo dydžio lapai. Pirmajame lape – politinės baladės „Ji buvo Jaltoj“ mašinraščio kopija su gausiais autoriaus prierašais. Lape Nr. 12 – eilėraščio „Žemės turtas“ mašinraštis su taisymais, o kitoje šio lapo pusėje – B. Brazdžionio laiškas Benediktui Babrauskui, rašytas 49.V.6 vos įlipus į laivą „General Eltinge“, plukdžiusį lietuvius į Ameriką. Trumpame laiškelyje aprašomi pirmieji įspūdžiai laive: „Mielas Benediktai, ką tik sulipom į laivą. Artėja į 12-tą. Per garsiakalbį skelbia atsukti laikrodį viena valanda atgal. Jau visi apsirinkom vietas. Laivas karinis, tat „kajutės“, lovos ir visa kita – kareiviška. Lovos (geriau pasakius: guliavietės, tokie „hamakai“) triaukštės. Aš gavau pirmą aukštą ir šį laišką rašau ant jo pasirėmęs. Žemiau dar dvi lovos. Žmogus prie žmogaus. Tarp lovų tarpelių vos praeini. Jei esi toliau nuo sienos ar nuo kokio užkampio, nėra nė rankinio lagamino pasidėti. Tikros kareivinės. Moterims, ypač su vaikais, sako, geriau. Bet aš su savo moterimis dar nesusisiekiau.“

Įdomus sutapimas, kad sekančiame maketo lape – eilėraščio „Laivai išplaukia“ mašinraštis su taisymais. Eilėraštis kupinas tiek liūdesio ir nerimo, tiek šviesių vilčių dėl nežinomos ateities tolimuose krantuose:

Laivai išplaukia ne su deimantais brangiais,
Ne su griuvėsiuos iškastaisiais lobiais meno.
Ir ne su Rytprūsių galvijais ir rugiais
Ir ne su kroviniu brangiausio porceliano.


Laivai išplaukia Bostonan – pilni žmonių,
Laivai išplaukia New Yorkan – pilni keleivių.
Likimą sekdamas likimo tremtinių
Kada ir kur išplauksi tu, pasaulio laive?..


Gyvi pabėgę nuo vergijos ir mirties,
Netekę tėviškės dangaus, netekę visko,
Laivai išplaukia Bostonan – pilni vilties,
Laivai tikėjimo šviesaus – į San Francisko <...>


Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Jūratė Ivanauskienė