Lietuvių literatūros klasikas, profesorius  Balys Sruoga pranoksta ne vieną lietuvių rašytoją, kultūros veikėją savo slapyvardžių gausybe. Pasak tyrinėtojo Algio Samulionio, jų būta daugiau nei šimto. Paprastai B. Sruoga pasirašinėdavo jais po aktualiais savo straipsniai, provokuodamas diskusijas, literatūrinius-kultūrinius ginčus. Itin originaliu slapyvardžiu –Valys Dauga pasirašyta apysaka jaunimui „Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus“ (1937), sukurta B. Sruogos uošvio Kazimiero Daugirdo dvare Žemaitijoje, pasakojanti apie Napoleono žygį per Lietuvą Maskvos link. Knygos parašymo istorija įdomi. Štai ką apie tai rašė rašytojo žmona istorikė Vanda Daugirdaitė-Sruogienė savo atsiminimuose apie B. Sruogą: „Kartą Velykas leidom Būgiuose. Oras blogas, nuotaika slegianti, nėra kas veikti. Aš parašiau dešimties puslapių apysakaitę į „Vyturį“, daviau Baliui paskaityti. Jis susidomėjo, pasisiūlė pats ją išplėsti, perrašyti. Labai greitai sumanymą atliko. Iš čia ir sudėtinis abiejų slapyvardis Valys Dauga.“
Leisdama antrąją knygelės laidą Čikagoje, V. Sruogienė kukliai paliko tik vyro vardą ir pavardę.

Parengė B. ir V. Sruogų namų-muziejaus vedėja Birutė Glaznerienė