. Brazdžionio rinkinyje saugomas labai retas eksponatas – 1944 metų liepos 31 dienos traukinio bilietas vienam asmeniui iš Eitkūnų (Eydtkau) į Gracą. (Šiuo metu Eitkūnai yra Černyševskis, miestas Rusijos teritorijoje, šalia kelio Kybartai – Nesterovas).
Neabejotina, jog šis bilietas prieš 70 metų poetui Bernardui Brazdžioniui atvėrė kelią į laisvąjį pasaulį.
1944 metų vasarą tūkstančiai Lietuvos inteligentų traukėsi į Vakarus. Susikrovę būtiniausius ir brangiausius daiktus ir kurį laiką dar glaudęsi Maironio namuose, į nežinomybę keliavo ir poeto Bernardo Brazdžionio šeima. Kartu su reikalingiausiais daiktais išsivežė dokumentus, kelis laiškus, vieną kitą knygą, kelias devocionalijas. Visa kita liko namelyje Tvirtovės alėjoje (dabar – Taikos pr. 21). L. Peleckiui-Kaktavičiui B. Brazdžionis yra sakęs: „Iš Lietuvos išvykome bėgdami nuo sunaikinimo, bet tas bėgimas buvo ne į gyvenimą, o į mirtį, nes Vokietijoje tebevyko karas, ant miestų ir ant žmonių galvų krito bombos. <...> Bet, sakėmė, geriau būti bombų užmuštam, geriau čia po atviru dangum mirti, negu pasilikti prievartai, smurtui, kančiai <...>“.
Iki Kulautuvos plaukė garlaiviu, Kybartų link važiavo sunkvežimiais. Kiršuose, netoli pasienio, buvo poeto Kazio Bradūno tėviškė. Ten apsistojo pas K. Bradūno tėvus kartu su rašytoju Česlovu Grincevičiumi, ekonomistu Juozu Leimonu, tautotyrininku Antanu Mažiuliu. Artėjant frontui, pasikinkę 4 arklius, keliavo į Rytprūsius.
Pasienyje Brazdžionių šeimai teko išsiskirti. Išsiskyrimą liudija maža rankraštinė knygelė „Svetimi kalnai“, kurioje yra Bern. Brazdžionio įrašas: „Mano brangiajai Aldonėlei – Duok Dieve vėl visiems laimingai susitikti / Bernardas / 44.7.19.“
Aldona Brazdžionienė su trimis mažais vaikais prekiniais vagonais buvo išvežti į Vakarus ir apgyvendinti pereinamajame lageryje (durchgangslager), o Bernardas buvo paimtas apkasų kasti. Tačiau po trijų dienų, liepos 22-ąją, Virbalyje Bern. Brazdžioniui buvo išduota medicininė pažyma, kad jis darbui netinkamas. Nusipirkęs bilietą į Gracą, po dešimties dienų, liepos 31-ąją, išvyko traukiniu iš Eitkūnų. Nelengva buvo kelionė, pavojai tykojo kiekvienoje vietoje, kamavo nežinomybė, ar pavyks surasti savo šeimą. Tik rugpjūčio 7-osios rytą iš Breslau (Vokietijoje) Bern. Brazdžionis išsiuntė žmonai dvi telegramas į pereinamąjį lagerį Gotenshafene, pranešdamas savo atvykimo valandą.
Išlikusiame ir sunkiai įskaitomame Brazdžionio dienoraštyje pirmasis įrašas – rugpjūčio 15-ąją: „7.20 atvykstam į Furthofą“. Tikėtina, jog tuomet atvyko su šeima, nors dienoraštyje apie šeimos narius pirmą kartą užsimena tik rugsėjo 12 dieną.

Parengė B. Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėja Jūratė Ivanauskienė