1948 metų Kazio Daugėlos istorinėje fotografijoje užfiksuota Kempteno lietuvių Maironio vardo gimnazijos pedagogų taryba. Pirmas iš dešinės sėdi žurnalistas Cezaris Surdokas, centre – gimnazijos direktorius Romualdas Zalubas, pirmas iš dešinės stovi poetas, „Dirvos“ laikraščio redaktorius Aleksandras Radžius, ketvirtas – matematikas, inžinierius, visuomenininkas, publicistas, lietuviškų romanų, novelių, pasakojimų ir apmąstymų autorius Vytautas Volertas (1921–2012). Jis drauge su kitais lietuviais į Kempteno karo pabėgėlių stovyklą pietų Bavarijoje, Illerio upės klony, atvyko iš Lietuvos 1944 m. vasarą.

1945 m. rugpjūčio 31 d. buvo iškilmingai atidaryta Kempteno lietuvių Maironio vardo gimnazija. Norinčiųjų mokytis buvo 130, o jiems dėstyti – net 31 mokytojas. Daugelis jų buvo patyrę pedagogai, turėję net 20 metų darbo patirtį. V. Volertas, buvęs VDU Technikos fakulteto Statybos inžinerijos studentas, Lietuvoje dėstęs matematiką ir fiziką, o Kauno konservatorijoje – vokiečių kalbą, Kempteno lietuvių Maironio vardo gimnazijoje mokė matematikos, fizikos ir vokiečių kalbos, o 1945–1948 m. ėjo Kempteno lietuvių stovyklos švietimo vadovo pareigas. Jis daug laiko skyrė ne tik mokytojavimui, bet ir kultūrinio darbo puoselėjimui: parašė, surežisavo ir pastatė du vaidinimus vaikams, 1946 m. suredagavo poezijos almanachą „Verpetai“. Drauge su C. Surdoku, A. Kairiu, V. Radžiumi ir J. Mikeliūnu, V. Volertas talkino neperiodinio publicistikos ir literatūros žurnalo „Alguvos baras“, leisto 1945–1948 metais, redaktoriui A. Šešplaukiui-Tyruoliui.

Darbo sąlygos Kempteno lietuvių Maironio vardo gimnazijoje buvo sunkios – teko dėstyti bendrabučio koridoriuose, kiek vėliau buvo gauti keturi kambarėliai, tuomet darbas vyko dviem pamainomis, iki pietų ir po pietų. Po poros mėnesių buvo parūpintos aštuonios patalpos. Darbas vyko viena pamaina iki pietų, o tai labai palengvino darbą. Mokyklos darbe vadovautasi Nepriklausomos Lietuvos įstatymais ir Lietuvos mokyklų programomis bei tradicijomis, pagrindinis dėmesys skirtas lituanistinių dalykų puoselėjimui. Blėstant viltims greitai sugrįžti į Lietuvą ir didėjant emigracijai į tolimesnius kraštus, didelis dėmesys buvo skiriamas ir kalbų mokymui bei specialybiniams dalykams. Gimnazijoje mokiniai buvo mokomi tikybos, lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, lotynų kalbų, matematikos, istorijos, gamtos mokslų, fizikos, chemijos, geografijos, filosofijos, visuomenės mokslų, piešimo, dainavimo, kūno kultūros ir visuomeninio auklėjimo. 1949 m. didžioji dalis mokytojų, tarp jų ir V. Volertas, emigravo į JAV.

Parengė muziejininkė Marija Kaškonienė