Maironio lietuvių literatūros muziejaus fonduose tarp daugybės įdomių ir įvairių saugomų eksponatų saugomas ir almanachas „Granitas“. Almanacho redaktoriumi buvo Juozas Keliuotis.

Juozas Keliuotis gimė 1902 metų rugsėjo 4-ąją Joniškyje. 1926 m. baigė Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą; 1926–1929 m. Sorbonoje studijavo filosofiją, literatūrą, žurnalistiką, meną ir sociologiją. Studijuodamas 1924–1926 m. redagavo žurnalą „Pavasaris“; nuo 1929 m. dirbo laikraščio „Rytas“ redakcijoje. Studijų metais paveiktas M. Blondelio ir H. Bergsono idėjų tapo neokatalikybės sąjūdžio šalininku. Skleidė Vakarų demokratines ir kultūrines vertybes, neokatalikybės idėjas, modernizmo estetiką. Siekė, kad naujoji karta kurtų katalikybės principais grindžiamą Lietuvos modernųjį meną, galintį padėti tautai pasiekti kultūrinę nepriklausomybę. Aktyviai dalyvavo rašytojų draugijos veikloje, buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.

Prisiminkime, kad 1922 metais Kaune įkurtas Lietuvos universitetas, kuriam literatūros procese teko svarbus vaidmuo, jame studijavo dauguma literatų, kurie savo kūrybą spausdino įvairiuose leidiniuose, dalyvavo literatūriniame ir visuomeniniame gyvenime. 1927 m. kovo 10-ąją Lietuvos universiteto senate įregistruota Studentų ateitininkų meno draugija „Šatrija“, įkurta Teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriuje literatūrą studijavusių studentų. Jos globėjas ir rėmėjas buvo V. Mykolaitis-Putinas.

„Šatrijai“ priklausė vėliau klasikais tapę rašytojai: Juozas Grušas, Salomėja Nėris, Bernardas Brazdžionis, Juozas Keliuotis ir kiti. Šatrijiečiai nesistengė kurti vien religinės tematikos tekstų, todėl katalikų kultūrininkų atstovai neapsiėjo be nuomonių išsiskyrimo.

Šatrijietis Juozas Keliuotis sugebėjo aplink save sutelkti itin gausų būrį šviesių žmonių. Baigęs studijas Paryžiaus Sorbonoje, Keliuotis parsivežė į Lietuvą ne vien vakarietišką išsimokslinimą, bet ir gilią demokratijos sampratą. Būdamas katalikų pasaulėžiūros žmogumi, sugebėjo bendradarbiauti ir su kitokių įsitikinimų žmonėmis. 1929 metais J. Keliuotis pradėjo leisti žurnalą jaunimui „Ateities spinduliai“, kurį pats redagavo. Žurnalas turėjo didžiulį pasisekimą ir per vienerius metus pasiekė 10 000 egzempliorių prenumeratą. Toks populiarumas įkvėpė J. Keliuotį sutelkti rašytojus – Bernardą Brazdžionį, Salomėją Nėrį, Joną Aistį, Antaną Vaičiulaitį, Stasį Anglickį, Antaną Miškinį, Gražiną Tulauskaitę, Juozą Banaitį, Viktorą Katilių, literatūros teoretikus Joną Grinių, Igną Skrupskelį. Visi nutaria leisti naujausios lietuvių literatūros almanachą „Granitas“.

Almanachas išėjo 1931 metų rudenį, jis turėjo didžiulį pasisekimą tarp to meto šviesuomenės, tapo vienu reikšmingiausių to meto leidiniu. Jame pasirodė neoromantikų kartos kūriniai: Bernardo Brazdžionio, Stasio Anglickio, Salomėjos Nėries, Petro Karužos, Gražinos Tulauskaitės, Prano Naujokaičio, Aleksio Dičpetrio, Petronėlės Orintaitės, Benio Rutkaus [Benedikto Rutkūno], Juozo Stanišausko poezija, Juozapo Banaičio, Antano Vaičiulaičio, Albino Briedžio proza. Vietos rado ne tik J. Griniaus pastabos apie romantizmą ir moderniosios literatūros sroves, I. Skrupskelio tekstas „Ekspresionizmo žlugimas ir naujo realizmo pradžia vokiečių literatūroje“, bet ir A. Tyruolio, J. Keliuočio, A. Vaičiulaičio versti tekstai, supažindinantys su Europos kūrėjais R. Maria Rilkės, O. Milašiaus ir kitų kūryba. Almanacho turinys išties intelektualus.

J. Keliuotis almanacho pradžioje išspausdina manifestą „Poezijos ir meno problema“, kuriame teigia: „Granitas niekam negrūmoja. Niekam nepavydi kūrybos darbo dirbti. Dvasinės gėrybės begalinės: jų visiems pakaks. Jis netriukšmauja ir neputoja. Jis išeina į gyvenimą tik kūrybos vėliavos nešinas. O šūkavimas, spardymasis ir boksavimasis dar nėra kūryba. Kūryba intensyvaus visos žmogaus būtybės veiklumo vaisius. Ji dažnai reikalinga tylumos ir susitelkimo“. J. Keliuotis remiasi katalikybe, tačiau į kūrybą, kaip ir V. Mykolaitis-Putinas, žvelgia kaip į laisvą, neatrastą, kupiną įvairių naujų galimybių.

1931 m. J. Keliuotis, įkvėptas „Granito“ ir „Ateities spindulių“ sėkmės, įkūrė ir ėmėsi redaguoti tautinės minties iliustruotą savaitinį kultūros, literatūros ir meno žurnalą „Naujoji Romuva“.

Parengė muziejininkė Rasa Pranskaitienė