Prieš 85 metus, 1934 m. sausio 10 d., be vestuvių pokylio Šv. Antano bažnyčioje (tuomet koplyčioje, nes bažnyčia dar nebuvo pastatyta) Kaune poetas Bernardas Brazdžionis vedė savo išrinktąją Aldoną Ireną Stanionytę.
1992 m. B. Brazdžionis kalbėdamas apie save pasakė: „Gyvenime nebuvau punktualus <...>. Nepavėlavau tik vienoj vietoj. Būtent su vedybom. Abudu neturėjom iš ko iškelti vestuvinę puotą. Jose nedalyvavo nei artimiausi draugai, nei tėvai, nei giminės. Rankas surišo kolega literatas kunigas Stasius Būdavas. <...> Ir taip surišti nuėjom per gyvenimą ir per pasaulį. Daug slenksčių laimingai peržengėme, kad ir pavėluodami. Man rodos, kad jau esam pavėlavę peržengti ir tą paskutinį. O jeigu pavėlavom, tai jau niekur nebėra ko skubėti.“ 
Brazdžionių šeimoje, išauginusioje tris vaikus, buvo ypatinga santarvė ir pagarba. Aldona Brazdžionienė vertino vyro darbą, kūrybą ir gerbė jo laiką. Bernardas taip pat labai vertino žmonos triūsą, ją mylėjo ir gerbė, yra parašęs daugybę posmų, kuriuos skirdavo vardadieniui, gimtadieniui, vestuvių metinių paminėjimui. Kiekvienais metais sausio 10 d. vestuvių sukakties proga Bernardas įteikdavo žmonai dedikuotus posmus.
1984 metų pradžioje Aldona ir Bernardas Brazdžioniai minėjo savo vedybinio gyvenimo 50-ąsias metines, mūsuose dar vadinamas auksinėmis vestuvėmis. Švęsti nutarta vasario 2-ąją, per Bernardo Brazdžionio 77-ąjį gimtadienį. Šios šventės proga, kaip ir kasmet, poetas parašė žmonai skirtus posmus, kuriuos kartu su įvairių laikotarpių šeimos nuotraukomis sudėjo į aplanką. Jame – penki  Brazdžionio rankraščiai. Paskutiniame atvarte – viso eilėraščio mašinraštis su autografu ir Brazdžionių vedybų jubiliejinės sukakties šventės nuotrauka. Šis vedybų 50-mečiui skirtas albumėlis kartu su visu Bernardo Brazdžionio memorialiniu palikimu saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje.
Meile ir pagarba grįsti santykiai juos lydėjo visus 68-uonerius bendro gyvenimo metus.
Matyt, tokia buvo Aukščiausiojo valia, kad 2002 m. liepos 11-ąją, per žmonos 90-ąjį gimtadienį, Bernardas Brazdžionis paleido jos ranką... Išsiskyrimas nebuvo ilgas – šios žemės keleiviai susitiko praėjus trejiems metams, kai 2005 m. liepos 16 d. netikėtai mirė Aldona Brazdžionienė.
Prie bedugnėn krintančio upelio
Prikeliavus pasilenksi tu...
Į tą šalį, į tą pačią šalį
Aš keliauju su tavim kartu. / Iš Bernardo Brazdžionio eilėraščio „Keleiviai“/
 

Parengė B. Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėja Jūratė Ivanauskienė.