Rankraščiai, saugomi rašytojų rinkiniuose, iškalbingai byloja apie jų gyvenimo kelius. Antano Vaičiulaičio (1906–1992) archyve išskirtiniu grožiu akį traukia unikali rankraštinė knygelė – pailgos formos, įrišta į drožinėtus medinius viršelius, kartono nugarėlėje surišta juostele. Jos pagaminimo vieta ir data nežinoma. Pirmame viršelyje medyje išdrožinėta stilizuota saulė ir trys ąžuolo lapai. Knygelėje 45 puslapiai. Eilėraščiai juodu rašalu pradėti rašyti 1935 m. Lietuvoje. Pirmasis – „Kai Tu buvai pas marias“ – tuomet sukurtas Palangoje ir dedikuotas seseriai Elenai. Vėliau rašyta Prancūzijoje, tėviškėje – Didžiuosiuose Šelviuose, Kaune, Grenoblyje, Paryžiuje, ir jau Amerikoje – Majamyje, Thompsone. Tačiau ne prie visų eilėraščių nurodyta parašymo vieta ir data. Knygelėje randame eilėraščius:  „Aukštumoje“ – Grenoblis, 1936 IV 23; „Turgus“ D. Šelviai, 1935; „Patraukimas“, D. Šelviai; „Iš natų daina“; „Bitė“; „Atmesti pasauliai“; „Eisiu ir paklausiu“; „Vasara“; „Marių paukštė“, „Gyvenimo pagyrimas“; „Giriose“, „Smagumas“, „Iškeliavimas“; „Lyjant“; „Vakaras kalnuose“, Grenoblis, 1936 01 06; „Mane vis šaukia marių balsas“, Paryžius, 1936 XII 25; „V.R.“ Paryžius, 1936 XII 30; „Ten“ Paryžius, 1936 XI 23;  „Mergaitė“, Kaunas, 1937 X15; „Pasiesio sieta“, 1938 VI 12, Kaunas; „Nuo didžiosios kopos“ 1938 VI 19; „Iš Dievo kilę“, Kaunas, 1939 III 22; „Paskutinė Bitė“, Thompsonas, 1942 VI 08; „Naktis ateina svetur“, Thompsonas, 1942 VI 17; „Sužadėtinė. Salomėjai N.“, Thompsonas 1942 VI 26; „Žibutė“, Thompsonas, 1942, XI 12; „Mažoji sesuo laukuose.“ Ijoliūtei, Thomsonas, 1943 II 20; „Šienpjovių daina“, Thompsonas, 1943 III 06 (Įrašas: „ketvirtus metus be Lietuvos“; „Mama prie lopšio“ (mamai), Majamyje, 1943 IV 14; „Mano žemės duktė“, Thompsonas, 1945 III12; „Sustojus prie upelio nakčia“, Thompsonas, 1945 V 19; „Švilpynė“, Thompsonas, 1945 VII 16.  

Iš datų ir vietų, nurodytų po eilėraščiais, matome kur driekėsi jo gyvenimo kelias: iš Lietuvos per Prancūziją į Ameriką. Tačiau akylesnis literatūros žinovas pastebės, kad nėra nė vieno eilėraščio iš jo 9 mėnesių, praleistų 1940 m. Italijoje. Anuomet užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio buvo paskirtas į diplomatinę tarnybą eiti sekretoriaus pareigas prie Šventojo Sosto.

Nors poezija buvo A. Vaičiulaičio viso gyvenimo palydovė, tik 1980 m. jis įsidrąsino ir išleido kuklią poezijos knygą „Ir atlėkė volungė“. Rašytojo literatūrinis talentas susiformavo ir išsiskleidė tarpukario Lietuvoje, jis tapo novelės meistru, spalvingų kelionių įspūdžių pasakotoju, literatūros kritiku, O. V. Milašiaus kūrybos vertėju, o lyrinis romanas „Valentina“ (1936) ligi šiol laikomas vienu gražiausių meilės romanų lietuvių literatūroje. Pirmoji knyga, apsakymų rinkinys vaikams „Vakaras sargo namely“, išleista 1932 m. 1936 m. pasirodė apysaka vaikams „Mūsų mažoji sesuo“. Parašė šešis novelių rinkinius. Reikšmingiausi iš jų: „Vidudienis kaimo smuklėje“ (1933), „Pelkių takas“ (1939), „Kur bakūžė samanota“ (1947), „Vidurnaktis prie Šeimenos“ (1986). Išleido dvi kelionių įspūdžių knygas: „Nuo Sirakūzų ligi šiaurės elnio“ (1937) ir „Italijos vaizdai“ (1949).

Iš A. Vaičiulaičio juodraščių galima spėti, kad sunkiausiai ir atkakliausiai dirbta prie poetinių rankraščių. Kai kurie eilėraščiai dailinti po keletą kartų. Kūrėjas buvo priekabus tikslaus žodžio ieškotojas. A. Vaičiulaitis pasiaukojančiai dirbo lietuviško žodžio tarnystei, siekė, kad jis eitų iš kartos į kartą. „Rašytojas turi žinoti kalbinį aruodą. <…> O, kad tu galėtum būti jų valdovas, jais operuoti, išgauti tą įspūdį, kaip muzikos skambėjimą…“ Pats rašytojas puikiai išmanė tą kalbinį aruodą, gebėjo valdyti žodžius ir mokė šio meno kitus. Tvirtai tikėjo, kad „lietuvių kultūrininkai pirmoj vietoj turi kurti lietuvių kultūrą“. Nepaprastai vertino rašantį žmogų: „Jie aukoja savo poilsį, kad laikytų iškeltą didįjį mūsų tautos žiburį – kuriantįjį lietuvišką žodį“. A. Vaičiulaitis buvo vienas tų, kurie per visas gyvenimo audras išlaikė „iškeltą didįjį tautos žiburį“ – „kuriantįjį lietuvišką žodį“ ir neleido jam užgesti.

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė