B. Brazdžionio rinkinys – neišsemiamas lobynas: gausiame archyviniame palikime atsispindi istoriniai įvykiai, rašytojų gyvenimai, kūrėjų santykiai. Didelę rinkinio dalį sudaro B. Brazdžionio memorialinė biblioteka, kurią poetas labai brangino. Joje yra knygų, išsivežtų iš Lietuvos, pervežtų iš Vokietijos per Atlantą, įsigytų Jungtinėse Amerikos Valstijose.

B. Brazdžionio rinkinyje saugoma išskirtinė likimo draugo, poeto, vertėjo, redaktoriaus Fausto Kiršos knyga „Tolumos”. Abu poetai 1944 metais pasitraukė į Vakarus, abu tikėjosi, kad tai laikina, puoselėjo mintis netrukus grįžti į Tėvynę. Jų bičiulystė prasidėjo Vokietijoje, B. Brazdžionis 1948 metais dalyvavo F. Kiršos knygos „Tolumos“ apdovanojimo Švietimo valdybos literatūrine premija šventėje. Tikėtina, jog būtent tai ir buvo priežastis dovanoti B. Brazdžioniui knygą su eiliuota dedikacija:

Pirmasis Lietuvos žiny!

Šią knygą Tau siunčiu per paštą.

Jos lapai aimanų pilni

Apie namus ir mūsų kraštą.

O skausmas plečiasi didyn

Ir man, ne šaukliui, tik artojui:

Ką Dievas įmeta širdin,

Kaip vergas amžiams pakartoju.

Ir mano tolumų veidai

Įžengs lentynon knygų puotai:

Gyvi tėvynei pažadai

Ir meilė dygliais vainikuota.

Knyga minkštais viršeliais, išleista 3000 egzempliorių tiražu. Iš jų - 300 egz. numeruoti, B. Brazdžioniui dovanota 19-uoju numeriu pažymėta knyga. Knygos pradžioje yra dailininko V. Petravičiaus autolitografija – lino raižinys „Mes keliaujame” ir autoriaus bei dailininko autografai.

Ir B. Brazdžionio, ir F. Kiršos keliai 1949 m. pasuko per Atlantą į Jungtines Amerikos Valstijas. Tiek F. Kirša, tiek Brazdžionių šeima prieglobstį rado Pranės Lapienės vasarvietėje, kurioje buvo palankios sąlygos ne tik gyvenimo pradžiai naujoje šalyje, bet ir kūrybai. Kultūrinis gyvenimas tęsėsi...

J. Brazaitis straipsnyje „Veidai ir vardai. Faustas Kirša. Šimtas metų nuo poeto gimimo“ rašė: Tremtyje parašytas ir išleistas rinkinys „Tolumos” (1948) yra arčiausia gyvenimo iš visų Kiršos knygų. Autorius joje kalba ir kaip vaidila, ir kaip žmogus, ir kaip tremtinys. Nebeviliodamas ir nebežavėdamas skaitytojo sapnais ir žaismais, skaudžių valandų ir tragiškų sprendimų akivaizdoje giliai išgyventu žodžiu, gyvu jausmu ir net drastiškais vaizdais poetas kalba apie dabartį, apie likimą, apie subjaurintą Europą ir apie žūstantį pasaulį, su realiu (ne romantišku) ilgesiu kreipdamas savo skaitytojo žvilgsnį į tolumoj paliktą tėvų namą (Aš palikau tėvų statytą namą). „Tolumos”, atžymėtos Švietimo Valdybos teikiama literatūrine premija, į mūsų poeziją ir Kiršos kūrybinį kreditą atneša tokių puikių poezijos perlų, kaip Laiškas obelaitėms, Smūtkelis, Karalaitė paliko pily, Pavasaris atėjo, Mes gedime tėvų...

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Vaiva Balickienė