Popiežiaus Pijaus XI portretas

Juozo Tumo-Vaižganto bute-muziejuje, šalia lietuvių Tautos patriarcho Jono Basanavičiaus portreto, visada kabėjo ir dabar kabo popiežiaus Pijaus XI litografija.

2022 m. vasario 6 d. sukako 100 metų nuo popiežiaus Pijaus XI išrinkimo. Popiežius Achille Ambrogio Damiano Ratti (1857 – 1939) – buvo pirmasis Lietuvoje apsilankęs Bažnyčios ganytojas, vėliau tapęs popiežiumi. Apaštališkasis vizitatorius Achille Ratti Lietuvoje lankėsi 1920 m. sausį ir tų pačių metų rudenį, keliaudamas į Rygą.

Pirmaisiais popiežiavimo metais, 1922 m. lapkričio 10 d., Pijus XI pripažino de jure Lietuvos valstybę. 1926 m. jis įkūrė Kauno bažnytinę provinciją, o 1927 m. buvo pasirašytas Šventojo Sosto ir Lietuvos konkordatas.

Portreto autorius yra nežinomas.

Lietuvos konkordato medalis

J. Tumo-Vaižganto fonduose yra saugomas prabangus Lietuvos konkordato medalis. 1927 m. buvo pasirašytas konkordatas tarp Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto. Medalis yra apvalus, dvipusis, nulietas iš bronzos ir paauksuotas.

Medalio averso centre yra dviejų popiežių atvaizdai: popiežiaus Inocento IV (1243–1254) ir popiežiaus Pijaus XI (1922–1939), už jų Šventojo Petro bazilikos Vatikane fragmentas. Reljefinis vaizdas suderintas su legendomis: popiežių vardai („Inocentius IV“ ir „Pius XI“). Tarp jų yra popiežiaus Pijaus XI herbas, ir apačioje žodžiai „Servite Domino in Laetitia“ („Su džiaugsmu tarnauti Viešpačiui“).

Medalio reverso centre pavaizduotas pirmasis Lietuvos vyskupas Kristijonas (Lietuvos karaliaus Mindaugo prašymu 1253 paskirtas Lietuvos vyskupu) ir arkivyskupas Juozapas Skvireckas (1873–1959). Už jų matosi Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros centrinio altoriaus fragmentas. Legendoje yra vyskupų vardai („Vyskupas Kristijonas“ ir „Arkivyskupas Juozas“), tarp jų yra arkivyskupo J. Skvirecko herbas, po jais užrašas „Iš priešo rankų išsiliuosavę drąsiau tarnausime Jam".

Medalis buvo sukurtas 1927 m. ir jo autorius yra Petras Rimša.

Lietuvos ir Lenkijos unijos medalis

J. Tumo-Vaižganto memorialinis daiktas: medalis 1565 m. Lietuvos ir Lenkijos unijai pajuokti ir paneigti. Autorius Petras Rimša. Medalis sukurtas 1926 m.

Averse primenama 1565 metų lietuviška 3 grašių moneta, nukaldinta valdant didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui. Ši moneta lenkams kėlė tarptautinę gėdą, nes buvo stipri Lietuvos suvereniteto išraiška. Monetoje lotynų kalba iškaltas pašaipus sakinys iš Dovydo psalmės: „QUI HABITAT IN COELIS IRRIDEBIT EOS“ (Psalmyno 2:4), tai reiškia: „Tas, kuris sėdi danguje, iš jų juokiasi“. Ši šventraščio ištrauka pasirinkta sąmoningai – tai atsakas į lenkų nuogąstavimą dėl lietuviškų monetų, kurios turėjo dvidešimt procentų didesnę tikrąją vertę nei lenkiškos. Ant šio medalio pavaizduota moneta pažymėta Gumowskio numeriu G-623 ir nukaldinta 1556 ir 1566 m.

Monetos atvaizdas yra medalio centre. Medalio viršuje parašyta mėgstama lenkų patarlė „WOLNI Z WOLNYMI; ROWNI Z ROWNYMI“, tai reiškia „laisvi su laisvais, lygūs su lygiais“. Taip lenkai mėgdavo sakyti, siekdami užvaldyti Lietuvą. Šios frazės viduryje yra pavaizduota karaliaus karūną dėvinti kaukė, kuri reiškia lenkų žodžių veidmainystę. Apačioje išlietas šuo ir katė, kurie simbolizuoja atskirų valstybių sąjungos nesuderinamumą. Medalio apačioje, pačiame kraštelyje, yra įspaustas žodis „UNIJA“. Kairėje medalio pusėje, ovale, yra lenkų herbas – erelis, o dešinėje – Lietuvos Vytis.

Reverso apačioje yra iškaltas temos pavadinimas „KOVA“. Šioje scenoje vaizduojama Lietuvos Vyčio kova su Lenkijos herbo ereliu. Averse buvęs šuo su kate dabar yra maksimaliai nutolę, išlieti pačiame kairiame ir dešiniame medalio krašte. Visa ši simbolika primena, kad kiekviena tauta yra skirtinga ir turi turėti savo autentišką visapusišką laisvę. Dešiniame krašte yra išlietas Petro Rimšos parašas ir 1926-ieji – medalio sukūrimo metai.

Juozas Tumas-Vaižgantas nepritarė Lenkijos ir Lietuvos unijai. Ir ne kartą išsakė savo tvirtą nuomonę, kad Lietuva visada turi būti savarankiška valstybė, kuri nepriklauso jokiai sąjungai.

„Sujungimas dviejų tautų į vieną visuomenę yra ne kas kita, kaip tik pajungimas į vieną vežimą žirgo ir karvės. Ne važmos sunkumą jie dalysis pusiau, tik kliudys kits kitam... Ir tų skirtumų neįstengs išlyginti nei tikėjimas, nei sugyvenimas per kelis amžius“ („Vaižgantas, raštai“, T 10, LLTI, 1998, p. 223).

Parengė J. Tumo-Vaižganto buto-muziejaus edukatorius Remigijus Jakulevičius