Romantinė Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija ir ryškios istorinės asmenybės tapo įkvėpimo šaltiniu daugeliui dailės, prozos, poezijos, dramos kūrinių, spektaklių ir kino filmų.  Sovietmečiu J. Grušas savo istoriniais veikalais atkreipė tautiečių dėmesį į skaudžias laiko realijas, žadino tautos meilę istorijai. Neretai susimąstome, ar J. Grušo dramoje pavaizduotas Barboros paveikslas neprasilenkia su istorine tiesa. O jei ir taip, ar neatitikimai daro šį kūrinį patrauklų, ar sumenkina? Ypač sovietiniais metais drama ir spektaklis apie  karalienę Barborą Radvilaitę  mums įkūnijo užgniaužtą Lietuvos istoriją ir tuo pačiu kovotoją dėl asmeninės laisvės. Atgavus nepriklausomybę, ši drama ne mažiau patraukli dėl spektaklio „Barbora Radvilaitė“ atlikėjų talento, dėl įspūdingos J. Jurašo ir kitų statytojų režisūros. J. Grušo drama parašyta meniškai, todėl stiprino ir stiprina istorinę tautos savimonę.
Programos dalyvius pakviesime atlikti kūrybines užduotis (raiškiai perskaityti dramos teksto fragmentus, atsakyti į viktorinos klausimus) ir pasidalinti savo refleksijomis apie dalyvavimą programoje.
Šia programa skatiname mokinius patirti  bendros veiklos prasmingumą, jausti asmeninę atsakomybę, ugdytis pastabumą, gebėjimą pasirinkti tinkamas klausymo ir kalbėjimo strategijas.
Metodai - ekskursija, aktyvus klausymasis, pažintis su vaizdo ir garso įrašais, kūrybinės užduoties atlikimas, veiklos vertinimas, refleksija.