„Kiekvienas turim savo kelią, kelio pradžią, savo pasakų šviesų namelį. Ir mus vilioja tolių toliai, aukščių aukščiai, bet mes ir vėl sugrįžtame namolei. Į savo pradžią – kaip iš dausų atgal sugrįžta paukščiai“ – taip poetiškai, vaizdžiai žmogaus gyvenimo kelią yra aprašęs poetas Paulius Širvys.
Kūrėjui buvo skirta išgyventi 58-erius metus, tačiau jo kelias buvo labai įvairus, vingiuotas, pažymėtas ir tragiškomis akimirkomis. Šiais metais minimos 100-osios Pauliaus Širvio gimimo metinės. Šia proga Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia prisiminti poetą, patyrinėti jo biografijos faktus, kūrybą. Kad būtų įdomiau, poetą pažinti kviečiame dalyvaujant mūsų viktorinoje. Ieškodami atsakymų į klausimus, ne tik sužinosite įdomių, netikėtų jo biografijos, kūrybos faktų, bet ir turėsite galimybę laimėti puikių prizų.
Viktorinos formą rasite čia: https://bit.ly/3cxmaTR
Būkite aktyvūs!
Klausimai
- Nors poetas pasirašinėjo Pauliumi Širviu, metrikuose įrašytas kitas vardas. Koks?
- Pirmasis P. Širvio eilėraštis 1939 m. publikuotas „Jaunajame ūkininke“. Kokiu slapyvardžiu poetas pasirašė? Kodėl pasirinko būtent tokį slapyvardį?
- Kodėl P. Širvio eilėraščiuose randame karo, mūšio motyvų?
- Puošni šilko prijuostė, „Nelaimei ar laimei tave pažinau“, rausvų atspalvių languota skarelė, Alpunytė. Įvardykite, kas slypi už paminėtų užuominų ir kaip tai susiję su P. Širviu?
- P. Širvys labai mėgdavo vilkėti jūreiviškus marškinius, netgi sakoma, kad tai buvo paskutiniai jo gyvenimo marškiniai (M. Martinaitis). Kaip P. Širvys susijęs su jūra?
- P. Širvys vienu metu turėjo pomėgį, kuriuo susižavėjo jo dukra ir vėliau tapo šios srities profesionale. Koks tai pomėgis?
- Kaip nebuvo vadinamas P. Širvys:
a) lietuviškas beržas;
b) ilgesio dainius;
c) maestro;
d) poetas iš Dievo malonės?
- Rublių banknotai, kūrybos vakaras, Pakruojis, gerbėjai – kokia istorija, susijusi su P. Širviu, slepiasi už šių raktinių žodžių?
- Nors P. Širvys labiausiai išgarsėjo kaip poetas, kūręs dainingą lyriką, bet yra parašęs ir kitokios stilistikos kūrinių, pavyzdžiui, eilėraščių vaikams. Vienas įdomesnių poeto kūrybos momentų – žodžių himnui sukūrimas. Kokiam himnui, manoma, P. Širvys parašė žodžius?
- „Prie pasakų miesto“, „Baltoji pasaka“, „Neužmirštuolė“, „Nežiūrėk, nežibėk“ – kas sieja šiuos P. Širvio eilėraščius? Nurodykite bent dvi sąsajas.
- Paskutinis lapas
Krinta.
Šmėkši vėtroj
Debesiai.
Ant skurdaus
Kalnelio gimto
Prakaituoja
Duobkasiai.
Ašaroja
Baltagalviai
Ir bekelniai
Broliai du.
Tėvo akys
Žydraspalvės
Žvelgia stingstančiu
Ledu.
Apie kokį P. Širvio gyvenimo įvykį pasakojama šiame eilėraštyje? Kokią įtaką minimas įvykis turėjo poetui?
- „Aukštas senis, balta oda, medžiams sprogstant pieno duoda“. Įminę mįslę, susiekite jos atsakymą su P. Širvio gyvenimu ir kūryba.
- „Taip, Surūdijusi Adata skelbė X „Adatos skundas“, o Klaustukas X „Reikalas buvo kietas, bet...“ aprašinėja girtuoklystes miestelio pašte. Praeivis šmaikščiame rašinėlyje „Jau po dviejų...“ aiškinasi, kaip iš nekaltų prasižengimų suveši visuotinis biurokratizmas. P. Širvys čia iš tiesų smaginasi, ir niekas jam to nedraudžia, gal net pritaria <...>“ (V. Kukulas) Koks satyrinis žanras, P. Širvio ypač pamėgtas dirbant laikraštyje Tarybinis Rokiškis, citatoje pažymėtas X?
- Kuris iš šių rašytojų nėra parengęs knygos apie P. Širvį?
a) A. Pakėnas;
b) K. Barėnas;
c) A. Guščius;
d) V. Kukulas.
- Kaip vadinama P. Širvio gimtosiose apylinkėse vykstanti šventė, skirta poetui atminti?