2021-09-22
Išeivių literatūra

Maironio lietuvių literatūros muziejuje tarp turtingų gerai žinomų išeivių rašytojų rinkinių yra nedidelis Vytauto Volerto (1921 08 22–2012 12 02) rinkinys. Nors jis mėgo tiksliuosius mokslus, matematiką ir inžineriją, tačiau daug laiko skyrė ir kūrybai – publicistikai, lietuviškų romanų, novelių, pasakojimų ir apmąstymų rašymui.

Nemažą rinkinio dalį sudaro nuotraukos, tačiau vaikystės ir jaunystės metų, praleistų Lietuvoje, nuotraukų nėra. Yra žinoma, kad  V. Volertas gimė Noragėliuose (tuomet Seirijų valsčius, Alytaus apskritis), 1933 m. baigė Alytaus gimnaziją, 1939–1943 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo statybos inžineriją, 1942–1944 m. dėstė matematiką Kauno gimnazijoje. Artėjant Raudonajai armijai prie Kauno, atsidūrė Kempteno mieste, lietuvių tremtinių stovykloje. A. Radžiaus fonde esanti 1948 metų Kazio Daugėlos istorinė fotografija, kurioje užfiksuota Kempteno lietuvių Maironio vardo gimnazijos pedagogų taryba, liudija apie V. Volerto-pedagogo darbą – ten jis ketverius dėstė matematiką, fiziką ir vokiečių kalbą. Vokietijoje jis sutiko ir savo būsimąją žmoną Bronę, užgimusią meilę atskleidžia maždaug 1949 m. prieš išvykstant už Atlanto daryta džiugiai nusiteikusių judviejų nuotrauka.

Amerikoje V. Volertas praleido visą likusį savo gyvenimą, todėl ten darytų nuotraukų rinkinyje daugiausia. Tarp jų – portretinė V. Volerto nuotrauka (fotografas V. Maželis), su šeimos nariais: žmona Brone, sūnumi V. Volertu ir vyskupu P. Baltakiu, poetu B. Brazdžioniu, artimais draugais. Saugoma rašytojo ir jo žmonos nuotrauka viešnagės Lietuvoje metu, 1992 m.

Už Atlanto V. Volertas tęsė matematikos ir inžinerijos studijas, nuo 1974 m. vėl pasinėrė į pedagoginį darbą – Blackwoodo koledže dėstė matematiką ir pelnė profesoriaus asistento vardą. Jis aktyviai dalyvavo išeivijos veikloje – buvo lietuvių bendruomenės kūrėjas, puoselėtojas, šio gyvybiškai reikalingo lietuvių sambūrio ideologas. Ilgus metus darbavosi JAV Lietuvių bendruomenės (LB) Filadelfijos apylinkės valdyboje, 1959–1961 m. išrinktas LB Baltimorės apylinkės pirmininku, 1960 m. – JAV LB tarybon. Yra nuotraukų, kuriose V. Volertas įamžintas su visuomenės veikėjais, kalbantis JAV lietuvių bendruomenės tarybos suvažiavime, Šv. Petro bazilikoje stebint Popiežiui Jonui Pauliui II-ajam, susitikime su prezidentu R. Reiganu Vašingtone, Baltuosiuose rūmuose.

Nors gyvenimo kelias jį vedė kryptimis, kurios nebuvo palankios brandinti literatūrinį talentą, V. Volertas nuo dailiojo žodžio niekada neatitrūko ir plunksnos iš rankų nepaleido net sunkiausiais gyvenimo momentais. Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomos 10 rašytojo knygų, išleistų už Atlanto, Lietuvoje, Kemptene. Tai debiutinis jo romanas „Upė teka vingiais“ (1963 m.), su kuriuo V. Volertas sėkmingai įsitvirtino Amerikos lietuvių rašytojų gretose, bei vėliau sukurti romanai: „Sąmokslas“ (1968), „Pragaro vyresnysis“ (1971), „Greitkelis“ (1981), „Jaučio ragai“ (1985), „Vilkas iš Galų“ (1991), „Viešnagėje pas Dievą“ (2001), pasakojimai „Kronikėlės senų laikų... naujų laikų“ (2004 m.), „Pranyko, ir tiek“ (2006)  ir paskutinis romanas „Varniukai“, išleistas 2010 metais. Trys romanai: „Sąmokslas“, „Pragaro vyresnysis“, „Vilkas iš Galų“ laimėjo „Draugo“ romanų konkursus ir buvo apdovanoti premijomis. Yra V. Volerto į lietuvių kalbą išversta Lietuvoje gimusio vokiečių dramaturgo ir romanisto H. Sudermanno „Lietuviškų apysakų“ knygelė.

V. Volerto rinkinyje yra vienintelis laiškas, skirtas „Draugo“ redaktorei D. Bindokienei. 1994 m. rugsėjo 6 d. laiške V. Volertas rašo, jog siunčia savo kūrybos ir prisiminimų pluoštą bei skiria pagiriamąjį žodį „Draugo“ žurnalui. Kitų rašytojų rinkiniuose taip pat esama V. Volerto laiškų – jis susirašinėjo su K. Bradūnu, A. Vaičiulaičiu, P. Jurkumi, B. Pūkelevičiūte. Jų laiškai – apie kūrybos publikavimą „Draugo“ kultūriniame priede, „Aiduose“, gvildenami Lietuvių rašytojų draugijos reikalai, kuriai V. Volertas priklausė nuo 1951-ųjų. Laiške B. Pūkelevičiūtei jis dėkoja už vertingą ir labai elegantišką poemų knygą „Atradimo ruduo“, kuri, jo manymu, panaši į maldas, tinkančias ne tik autorei, bet ir skaitytojui. Saugoma ir P. Visvydo rašyta knygos „Jaučio ragai“ recenzija bei P. Jurkaus straipsnis „V. Volertas radijo tarnyboje“ apie rašytojo darbą radijo programoje „Bendruomenės balsas“ Filadelfijoje.

V. Volerto publicistika daugiausiai išsibarsčiusi po „Aidų“, „Pasaulio lietuvio“, „Į Laisvę“, „Draugo“ antrosios XX amžiaus pusės numerius. Muziejuje esančiame rinkinyje saugomas vienintelis 10 lapų mašinraštis su autoriaus taisymais „Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė“, kuriame V. Volertas aprašo A. Barono gyvenimą ir kūrybą. Straipsnis publikuotas 1990 m. 109 (146).

 

Parengė muziejininkė Marija Kaškonienė