Poetas, prozininkas, vertėjas. Pirmasis mieste užaugęs lietuvių literatas, ne tik savo kilme, bet ir kūryba: temomis, motyvais, problematika. Poeto Liudo Giros sūnus, kuris apie savo dvigubą pavardę V. Sirijos Gira yra sakęs: „Mano tėvą įsūnijo Katedros vargonininkas Konstantinas Giro-Syryjskis – štai iš ko transformavosi Sirijos Gira. Iki 1940 m. ir mano tėvo dokumentuose buvo įrašyta dviguba pavardė, nors savo kūryboje tėvas ja nepasirašinėjo.“

1990 m., panaikinus Vilniaus rašytojų memorialinį muziejų, daugelio rašytojų archyvai, taip pat ir V. Sirijos Giros, buvo perduoti Maironio lietuvių literatūros muziejui. Rašytojo rinkinį, saugomą MLLM, Vilniaus rašytojų memorialinio muziejaus fonduose, sudaro fotonuotraukos, memorialinės bibliotekos knygos, straipsniai, recenzijos, kūrybos rankraščiai, mašinraščiai su taisymais, laiškai, atvirlaiškiai – iš viso 555 eksponatai. Daugumą jų muziejui perdavė V. Sirijos Gira.

Rašytojo rinkinyje saugoma 50 portretinių ir grupinių nuotraukų, kuriose įamžintas V. Sirijos Gira prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus (1937), su Čarlio iš romano „Raudonmedžio rojus“ prototipu Č. Pociumi (1937); žvejybos tralerio „Viktoras Jecenevičius“ denyje kelionės per Atlantą metu (1968), šiame laive jis dirbo gydytoju; yra nemenkas pluoštas rašytojo portretinių nuotraukų su žmona Almone Vilniuje (1978 ir 1979); 1981 m. V. Sirijos Gira keliavo po Graikiją, nuotraukose rašytojas įamžintas Maratone, Olimpijoje, Delfuose. Išlikę grupinių nuotraukų su rašytojais: Albinu Žukausku, Algimantu Baltakiu, Algirdu Pociumi, Antanu Drilinga, Mykolu Sluckiu, aktoriumi Tomu Vaisieta; užfiksuotos Juliaus Būtėno 50-mečio, Michailo Batino 70-mečio, Helenos Barth jubiliejų švenčių akimirkos. Rinkinyje saugomos Vilio Petrickio, M. Batino šeimos, bičiulio iš Australijos Vlado Sikero ir kitų nuotraukos, dovanotos V. Sirijos Girai.

Nemažai vertingų nuotraukų galime rasti Vilniaus rašytojų memorialinio muziejaus V. Sirijos Giros tėvo L. Giros rinkinyje. Jų visa įvairovė: portretinės būsimo rašytojo vaikystės ir jaunystės, grupinės su mama Bronislava Giriene, su tėvais Bronislava ir Liudu, Vilkaviškio kareivių kuopoje, rašytojo žmonos Janinos, dukros Danutės, sūnaus Algirdo ir kitos.

V. Sirijos Giros rinkinyje yra 49 memorialinės bibliotekos eksponatai: romanas „Štai ir viskas“ (1963), ištraukos iš romano „Kai neliepsnojo tik vanduo“, kurios buvo publikuotos žurnale „Pergalė“ (1980 m. 4-5 nr.), V. Sirijos Giros romanų „Voratinkliai draikėsi be vėjo“, „Raudonmedžio rojus“, „Bėgimas nuo šešėlio“ vertimai į vokiečių, lenkų, čekų, latvių kalbas. Užsienio rašytojų: Vladimiro Komovo, Hario Thürko, Irinos Ovrūckos, Vladimiro Popovo, Vladimiro Beliajevo, Vilhelmo Szevezyko, Vasylio Kocznovo, Leszeko Proroko, A. Prokopovičiaus, Ralfo Parve, knygos, kurių didžioji dalis su rašytojų autografais ar dedikacijomis V. Sirijos Girai.

Rinkinyje saugomi straipsniai, recenzijos, kūrybos rankraščiai, mašinraščiai su taisymais, laiškai, atvirlaiškiai – 456 eksponatai. Archyve yra apysakos „Serenada“ rankraštis ir mašinraštis su taisymais, romano „Kai neliepsnojo tik vanduo“ rankraštis bei romano „Kanarėlės“ rankraščio fragmentas. Nemažas pluoštas lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių kalbomis rašytų laiškų ir atvirlaiškių. Paties V. Sirijos Giros rašytų laiškų nėra daug. Saugomi 1981 m. iš Maskvos išsiųsti du laiškai (sveikinimas ir atvirlaiškis) žmonai Almonei. 1954 m. ir 1960 m. Palangoje bei Vilniuje rašyti šeši laiškai Bronislavai Girienei, rūpinasi mamos sveikata, dalinasi kūrybiniais planais. 1967 m. laiške poetui, literatūros kritikui Vladui Šimkui atsako į žurnalo „Pergalė“ klausimyną, rašo apie savo planus, žada pateikti savo apsakymų, porą eilėraščių ciklų, lenkų žurnalo „Poezija“ apžvalgą, bet nuo 1968 m. nori grįžti į „grynąją“ literatūrą. Didesnę archyvinės medžiagos dalį sudaro rašytojų – Raimondo Kašausko, Eduardo Matuzevičiaus, Juozo Baltušio, Albino Žukausko, Aleksio Churgino, Jono Lapašinsko, Alberto Laurinčiuko, Alės Rūtos, Eduardo Cinzo, Bernardo Brazdžionio; užsienio rašytojų, vertėjų, žurnalistų: Astridos Tevs, J. Lorenco, Irenos Breving (Vokietija), Lesšeko Proroko, Leopoldo Levino, A. Sobinskos, Tadeušo Malkovskio, Ježio Kšištono, Barbaros Vachovič, T. Daškevičiaus (Lenkija), Naumo Chalemskio (Ukraina), V. Petrickio (Rusija), Mikelio Loduso (Estija), Alfonso Sukovskio, A. Grigelionio (Latvija); literatūros kritiko Kazio Ambraso, Jono Aisčio žmonos Aldonos Aistienės, Marijos Gimbutienės brolio V. Alseikos, dukros Danutės Sirijos Giraitės, bičiulių Vlado Sikero (Argentina), Čarlio Pociaus (Kanada), Vytauto Meškausko (JAV) ir kitų – laiškai bei atvirlaiškiai, rašyti V. Sirijos Girai. Daugiausia sukaupta atvirlaiškių, kuriuose sveikinama su Naujaisiais metais ar kitomis šventėmis, mažiau laiškų, rašytų V. Sirijos Girai. Juose atsiskleidžia bendravimas su Lietuvos ir užsienio rašytojais, išeiviais, draugais, skaitytojais. Rašytojai pasakoja apie rašomas bei planuojamas išleisti knygas, siunčia savo kūrybą, prašo patarimų, diskutuoja filosofijos klausimais, dalinasi įspūdžiais apie kultūrinius renginius, matytus filmus, keliones po įvairias pasaulio šalis, pasakoja apie savo gyvenimą. Išeivių rašytojai dėkoja už atsiųstas knygas, periodiką. Bernardas Brazdžionis rašo, kad iš spaudos ir knygų mato, kas vyksta kūrybos Lietuvoje.

Rinkinyje taip pat yra vienas dokumentas – „TSRS rašytojų sąjungos pažymėjimas“, išduotas 1945-05-04.

Parengė Vilniaus rašytojų memorialinio muziejaus fondų rinkinių saugotoja Eglė Rankauskienė, 2025 m.