Lietuvių tapytojas. Nutapė lyrinių ir epinių peizažų, portretų, apipavidalino Valstybės teatro spektaklių, sukūrė lakštinės grafikos. Kūrybai būdinga tapybiškumas, realistinis piešinys, santūrios harmoningos spalvos.
Vilniaus rašytojų muziejaus fonduose yra V. Didžioko tapytas dramaturgo, poeto, vertėjo P. Vaičiūno portretas. Jį muziejus įsigijo iš P. Vaičiūno žmonos T. Vaičiūnienės 1973 m.
T. Vaičiūnienė savo atsiminimų knygoje „Literatūros ir meno pasaulyje“ (1986 m.) rašo: „P. Vaičiūnas labai mėgo V. Didžioką kaip atvirą originalų žmogų, talentingą menininką ir visą gyvenimą su juo nuoširdžiai draugavo.“ <...> Nė vienas dailininkas nebuvo taip suaugęs su mūsų teatru kaip V. Didžiokas. Jis piešė dekoracijas dramai, operai, baletui“. P. Vaičiūnas prieškario Lietuvoje dirbo vienu iš Kauno valstybės teatro vadovų, buvo teatro repertuaro komisijų narys, pats parašė ir išvertė daug dramos veikalų, tad abu menininkus siejo bendras darbas teatre. Vaičiūnų ir Didžiokų šeimos dažnai kartu vasarodavo Palangoje.
Fonduose yra kelios nuotraukos P. Vaičiūno ir V. Didžioko su šeimomis Dagiuose, Ukmergės raj., ant Šventosios upės kranto ir rašytojo bei dailininko Kaune.

Parengė Vilniaus rašytojų muziejaus fondų sektoriaus fondų saugotoja Danguolė Jasinskienė