Violeta Palčinskaitė – garsi poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja, tačiau labiausiai žinoma kaip vaikų rašytoja. Su jos eilėraščiais ir pjesėmis užaugo ne viena skaitytojų karta. V. Palčinskaitė yra sakiusi, jog perskaitytos knygos, vaikystė ir namai, kuriuose buvo daug šviesos ir džiaugsmo lėmė, kad ji tapo rašytoja. Tai „paskatino pirmuosius fantazijos protrūkius, norą sugalvoti ką nors nebūta, pačiai nesuvokiant, kad rimuojami sakiniai, eilutė prie eilutės – jau poezijos pradžia…“

Nors poetės kūrybinis lobynas didžiulis, Maironio lietuvių literatūros muziejuje esantis jos rinkinys nedidelis. Jame – nuotraukos, knygos ir keli eilėraščių rankraščiai. Latvių vertėjo A. Sukovskio rinkinyje saugomi septyni laiškai, V. Palčinskaitės rašyti jam 1964, 1966, 1967 ir 1968 m., kuriuose daugiausiai aptariami vertimų klausimai.

V. Palčinskaitės vaikystė prabėgo Kaune, Žaliakalnyje. Nors laikmetis buvo sunkus, šeima vos galą su galu sudurdavo, tačiau tėvai dukrai sukūrė stebuklingą vaikystės pasaulį. Anot poetės, „užaugau su mamos skaitomomis pasakomis, vaikiškais eilėraščiais. Anksti pradėjau skaityti ir pati. Prisimenu pirmąją knygą – Anderseno pasakas, – kurią skaičiau jau savarankiškai. Turiu ją ir dabar – stora knyga su piemenaite, nupiešta ant viršelio. Man tuomet buvo gal kokie šešeri metai, todėl giliausios tų pasakų potekstės, aišku, liko nesuvoktos, bet keista paslaptis traukė“.

Mokėsi Violeta Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje, 1960–1964 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Istorijos-filologijos fakultete. Anot poetės, „visada įdomu būdavo klausytis Donato Saukos, dėsčiusio mums tautosaką, kalbininko Jono Balkevičiaus paskaitų, Henriko Zabulio lotynų kalbos, jeigu ir ne visada laukdavome, tai tikrai žinojome, kad praturtėsi įdomiomis Antikos žiniomis. Mokėmis gerai. Netgi labai gerai“. Tačiau nuotraukų, menančių jos vaikystę bei studijų metus, muziejuje nėra. Saugomos tik kelios nuotraukų kopijos, kuriose poetė įsiamžinusi su savo mama Sofija Kaune, 1987 m.

V. Palčinskaitė 1964 m. įstojo į Lietuvos rašytojų sąjungą, todėl muziejuje esama nuotraukų, kuriuose ji įamžinta su kitais rašytojaisLietuvos rašytojų sąjungos plenumo metu Vilniuje, išvykoje į Ukrainą ir kitur. Rinkinyje saugoma fotografo N. Kočnevo daryta nuotrauka, kurioje užfiksuota V. Palčinskaitė su rašytojais K. Saja ir M. Morton Maskvoje, Tarptautiniame vaikų ir jaunimo simpoziume 1979 m.

Tapusi garsia poete, Violeta pradėjo dažnai viešėti kitose šalyse, kur jos laukia ne tik mažieji skaitytojai, bet ir suaugusieji. Per dieną neretai įvyksta keli susitikimai, o knygos išperkamos akimirksniu. Muziejuje saugomuose nuotraukose poetė užfiksuota su Toronto Maironio lietuvių mokyklos moksleiviais, Kanadoje prie ežero lesinanti paukščius, su rašytoja Margaret Thomson Davis Jungtinėje karalystėje, Glazge. Ji taip pat yra ne kartą viešėjusi Vaikų literatūros muziejuje Kaune, kur ją įamžino fotografas Zenonas Baltrušis. Kitų autorių rinkiniuose yra nuotraukų, kur poetė užfiksuota Poezijos Pavasario renginiuose kartu su Judita Vaičiūnaite, Algimantu Mikuta, Alfonsu Maldoniu ir kitais dalyviais. Gražios jos rinkinyje esančios portertinės nuotraukos, darytos Z. Baltrušio ir J. Grikienio 1972 m., 1998 m., 2006 m.

Pirmasis V. Palčinskaitės poezijos rinkinys „Žemė kėlė žolę“ pasirodė 1961 metais. Visi eilėraščiai buvo rašyti dar mokyklos suole, o išleisti studijuojant pirmame kurse Vilniaus universitete. Iš viso poetės kūrybinio lobyno muziejuje saugomos šios knygos:  debiutinis poezijos rinkinys „Žemė kėlė žolę“ (1961), „Akmenys žydi“ (1963), „Einu per miestą“ (1966),  „Aikštės“ (1965), „Braškių karalienė“ (1967), „Žirnių namelis“ (1967), „Kreidos bokštai“ (1969), „Sapnų taškuota sraigė“ (1997), „Karalius pamiršo raidyną“ (2007), „Visi ką nors turi“ (1988), „Ku-kū, pagalvėlė pūkų!“ (1972), rinktinė „Skersgatvio palangės“ (2003), „Senamiesčio lėlės“ (1987), „Lietaus nykštukai“ (1980), „Namai namučiai“ (1977), „Laiptai“ (1985), „Vaikų kambarys“ (2013), „Beldimas į duris: eilėraščiai“ (1979), „Eilėraščiai iš namų“ (2017),  pasakos ir pjesės: „Stebuklinga Mocarto fleita“ (2008), „Spyruoklinis kareivėlis“ (1969), dviejų dalių spektaklis-pasaka vaikams „Ri-ku ta-ku“ (1982), trys pjesės „Kristiano Anderseno rožė“ (1978), dviejų dalių pasaka „Juodanosės prasižiojo“ (1972), dviejų dalių pjesė-pasaka „Geležinės princesės diena“ (1974),), pjesių rinktinė „Aš vejuosi vasarą“ (1982), apysaka „Muzika troliui“ (2011),  britų tautosaka vaikams „Motulės žąsies eilėraščiai“ (1998), versta V. Palčinskaitės iš anglų kalbos, poemėlės „Baltosios nykštukės“ (1970, 1981). Rašytojos pjesės–pasakos – lyg teatralizuoti koncertai, pilni poezijos, žaismo, dainų ir šokių. Tai vienos pirmųjų pjesių Lietuvoje, kuriose buvo daug dainų (zongų), muzikinių intarpų. Jose dramaturgė kelia aktualias auklėjimo problemas, sprendžia įvairius didaktinius uždavinius, dažnai romantizuojamas santykis su vaiku.

V. Palčinskaitė yra išleidusi ir dvi atsiminimų knygas „Atminties babilonai arba aš vejuosi vasarą“ (2015) ir „Paslapties babilonai arba aš tau siunčiu labų dienų“ (2019), bet muziejuje saugoma tik pirmoji. Rašyti šio žanro kūrinius poetė ilgai nesiryžo, nes giliai tikėjo, kad tai niekam neįdomu ir nereikalinga, tačiau po keleto metų ilgo įkalbinėjimo sulaužė tvirtą nuo­statą niekada nerašyti autobiografijos. Knygos buvo parašytos, išleistos ir susilaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. 

Knygoje „Atminties babilonai“ galima perskaityti V. Palčinskaitės atsiminimus, kaip pradėjo kurti mažiesiems: „Genio“ žurnalo redaktorius primygtinai prašė sukurti ką nors vaikams. „Surimavau apie lietaus nykštukus. Tai ir yra mano pirmasis eilėraštis vaikams“. Rašyti vaikams taip pat pastūmėjo ir režisierė A. Ragauskaitė, paprašiusi sukurti pjesę mažiesiems teatro lankytojams. V. Palčinskaitė jau buvo debiutavusi Jaunimo teatre su spektakliuku „Keistuolio planeta“ (1966), kuris vėliau išaugo į pjesę „Ri-ku ta-ku“. Nors nežinojo net nuo ko pradėti, parašė pavadinimą „Aš vejuosi vasarą“, sugalvojo kelis veikėjus ir juos surimavo. Taip gimė pjesė, kuri apkeliavo per šimtą buvusios Sovietų Sąjungos teatrų, tuo metu buvo viena iš labiausiai statomų regione. Beveik tuo pačiu metu Panevėžio dramos teatras pastatė vaikams „Spyruoklinį kareivėlį“. Tai, anot V. Palčinskaitės, „buvo nepamirštamas laikotarpis. Esu laiminga, kad teko bendrauti ne tik su iškiliais menininkais, bet ir be galo įdomiais žmonėmis“. Nuotraukų kopijų iš šių spektaklių pastatymų Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre ir Klaipėdos dramos teatre galima rasti muziejuje saugomame V. Palčinskaitės rinkinyje. Rinkinį taip pat papildo įdomi nuotrauka, kurioje dramaturgė įsiamžinusi su režisiere A. Ragauskaite ir dailininke V. Gatavynaite po spektaklio „Aš vejuosi vasarą“ premjeros Klaipėdos dramos teatre 1983 m.

V. Palčinskaitės kurtų pjesių–pasakų be Lietuvos yra pastatę Maskvos, Kijevo, Lvovo, Minsko, Tbilisio, Helsinkio ir kiti teatrai. Ji yra garsiosios oratorijos „Nelieskite mėlyno gaublio“, miuziklo vaikams „Aš tau siunčiu labų dienų“, operos vaikams „Nykštukas nosis“ autorė.

Iš gausios poetės kūrybos muziejuje saugomi vos penki jos eilėraščių rankraščiai: „Seno kiemo rūsy“, „Pas fotografą“, „Svečiuose pas bobutę“, „Laikrodžių dirbtuvėlėje“ ir „Kas ten?“. Visi eilėraščiai yra iš ciklo „Pasivaikščiojimas po senamiestį“ ir publikuoti knygoje „Senamiesčio lėlės“. V. Palčinskaitės eilėraščiai nuoširdūs, muzikalūs, lengvai įsimenami. Vaikams suprantama forma poetė pasakoja apie gyvenimo prasmę, o eilėraščių veikėjai skaitytojus keri žaismingumu, paprastumu, žodžių skambesiu. Jos eilėraščio erdvė – miestas, kitaip tariant, poetinis miesto kasdienybės pasaulis. „Nekart esu sakiusi ir rašiusi, kad siaura miesto gatvelė, nuaižėjusi siena senamiestyje man reiškia kur kas daugiau nei pats gražiausias peizažas“. 

V. Palčinskaitė už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei yra apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos aukso medaliu už išskirtinius laimėjimus literatūros ir poezijos vaikams srityje. Jos kūryba yra pastebėta ir įvertinta pasaulyje, pavardė 1988 m. įrašyta į Tarptautinės jaunimo knygų tarybos (IBBY) Garbės knygą. 2023 m. V. Palčinskaitė tapo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate.

Tikimės, kad ateity Maironio lietuvių literatūros muziejuje esantis poetės rinkinys bus papildytas poetės naujais ir įdomiais eksponatais.

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Marija Kaškonienė