Lietuvos rašytojo, dramaturgo, prozininko, vertėjo Viktoro Miliūno fondas gana gausus ir įvairus: memorialinės bibliotekos, nuotraukų, rankraščių, laiškų, memorialinių daiktų ir meno kūrinių sukaupta apie 540 eksponatų.
Skaitlinga rašytojo memorialinė biblioteka – apie 195 knygos. Saugomos beveik visos autorinės knygos, kai kurios – su pataisymais, pabraukymais: „Neramūs žmonės“ (1953), „Vidurdienio debesys“(1959), „Žuvėdros palydi“ (1960), „Pasivaikščiojimas mėnesienoje“ (1967), „Pirmoji meilė, arba „nusikaltimas“ (1968), „Karuselė“ (1970), „Meilė ir neapykanta“ (1976), „Skrisk, žuvėdra“ (1980), „Žaidimas be taisyklių“ (1981) ir kt. bei jų vertimai į rusų, latvių, vokiečių k., taip pat ir V. Miliūno iš rusų k. verstos knygos: Ž. Amadu „Seni jūrininkai“, A. Andrejevo „Teiskite mus, žmonės“, A. Arbuzovo „Klajonių metai“, J. Bondarevo „Tyla“ ir kt. Gausu kitų rašytojų knygų su pagarbiomis ir bičiuliškomis dedikacijomis: A. Baltakio, J. Baltušio, V. Bložės, V. Dautarto, A. Griciaus, J. Grušo, L. Gutausko, A. Liobytės, A. Maldonio, E. Mieželaičio, A. Miškinio, J. Paukštelio, A. Pociaus, K. Sajos, M. Sluckio, A. Sprindžio, A. Žukausko ir kt.
Nemažas nuotraukų pluoštas – apie 135 įvairių grupinių ir portretinių nuotraukų su rašytojais V. Mykolaičiu-Putinu Kryme, A. Vienuoliu-Žukausku ir A. Venclova prie A. Baranausko klėtelės Anykščiuose, J. Dovydaičiu, V. Petkevičiumi, rusų dramaturgu Anuškinu Gurzufe 1961 m., kelios pokario metų nuotraukos, darytos B. Jauniškio Vilniuje ir kt. Ypač šiltos nuotraukos su žmona Angele, kuriose abu užfiksuoti besišypsantys, apsikabinę, kelionių po Sovietų sąjungą metu ir Nidoje. Išlikę ir senų prieškario nuotraukų, kur V. Miliūnas nufotografuotas su režisieriumi, aktoriumi A. Jakševičiumi Vilkaviškyje 1935 m., studijų metais su VDU studentais apie 1935–1939 m., B. Sruogos studijos nariais J. Blekaičiu, A. Rūku ir kt. Kaune 1939 m. Aptinkame ir itin seną pageltusią nuotrauką iš šeimyninio albumo: V. Miliūnas vaikystėje su tėvais ir seserimi Izabele Blantyre, Škotijoje, 1921 m. Mėgo rašytoją fotografuoti ir garsūs fotomenininkai, ypač unikalioje Kuršių nerijos gamtoje: matome rašytoją, parimusį kopose (A. Sutkus), arba sėdintį ant suolelio Nidoje (O. Pajedaitė), prigludusį prie išsiraičiusių pušies šaknų (B. Aleknavičius).
Fonduose saugoma pluoštelis rašytojo rankraščių: apsakymas „Mano brolis“, Žemaitės „Marčios“ inscenizacija, užrašų knygelė, keli šilti laiškai žmonai ir dukrai Viktorijai („Mylimam Zuikiui ir mylimai Lialytei“), rašyti iš Maskvos. Paminėtini ir jo dokumentai bei garbės raštai, liudijantys įvairiapusiškus pomėgius: TSRS rašytojų sąjungos nario bilietas, žvejo-mėgėjo ir vairuotojo-mėgėjo pažymėjimai, Visasąjunginio šachmatininkų konkurso nugalėtojo garbės raštas ir kt., gimimo liudijimo nuorašas (1944 m.)
Tarp šūsnies sveikinimo telegramų aptinkame K. Sajos, E. Mieželaičio, rusų vertėjos B. Zaleskajos (vertė V. Miliūno knygas į rusų k.), rašytojo tėvo laiškus, mielus V. Miliūno sūnelio Kęstučio laiškelius tėvui su vaikiškomis aplikacijomis. K. Saja, sveikindamas rašytoją 50-mečio proga, rašo: „Mano daliai teko patirti ypač daug Jūsų širdies šilumos. Kur tik benukeliaudavom, visur mums užtekdavo kalbos ir minčių, kuriomis pasidalinus su Jumis, visada gerai sekdavosi darbas. Jūs visada mane rėmėt geru žodžiu ir tėviškais, draugiškais patarimais; buvot vienas iš pačių jautriausių mano kritikų.“
Memorialinių daiktų sukaupta 25 vnt.: akiniai, rankinis laikrodis, odinė piniginė, pora lenktinių peilių, parkeris su auksine plunksna ir kt. asmeniniai daiktai, keli sovietiniai medaliai („Už šaunų darbą Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m.“, „Darbo veteranas“ ir kt.), jubiliejinės tautinės juostos ir suvenyras su gintarais „Eglė žalčių karalienė“ (A. Sprindžio dovana V. Miliūnui 50-mečio proga), lėlė Joniukas iš pjesės „Mūsų nuotykiai Mėnulyje“ (1960 m.) Paminėtini ir iš tolimų kelionių parsivežti suvenyrai: dailaus rankų darbo odinis kupranugaris iš Egipto ir juodas medinis dramblys. Žaidžiantys šiais suvenyrais V. Miliūnas ir A. Baltakis užfiksuoti nuotaikingoje nuotraukoje (1958 m.)
Saugomi ir 22 vertingi meno kūriniai, kai kurie jų – su dedikacijomis: B. Uoginto tapytas V. Miliūno portretas (1981), S. Krasausko pieštas rašytojo draugiškas šaržas (1959), keli P. Rauduvės ekslibrisai (1966, 1986), Gutausko paveikslas „Pasaka“, V. Valiaus paveikslas „Medis“ (1975), V. Kalinausko scenografijos eskizai pjesei „Karuselė“ (1970), J. Surkevičiaus – V. Miliūno inscenizacijai „Marti“ (1945), I. Geniušienės iliustracijos knygai vaikams „Vienas iš trijų“ (1982). Dailininkai mėgo apsistoti pas rašytoją Nidoje – svetingo šeimininko durys visada jiems buvo plačiai atvertos.
Rašytojo biografijoje ir kūryboje ryškia gija įsipynęs Nidos, kurioje gyveno ir kūrė 1961–1986 m., laikotarpis. Ne veltui V. Miliūnas vadinamas Nidos metraštininku: marios, Nida ir visa Neringa buvo pagrindinė jo kūrybos tema. Kaip pats yra pripažinęs, Nidos gyvenimą vaizduojančios novelės ir apsakymai – pati svariausia jo kūryba. Fonduose saugomi Nidą menantys asmeniniai rašytojo daiktai – šviesi drobinė kepurė ir klumpės. Jos rudos odos, itin patvarios (batviršiai prie padų prikalti dekoratyvinėmis vinimis), nugludintais kopų smėlynuose mediniais padais. Su drobine kepure, avintis medpadžius V. Miliūnas įamžintas ir Nidoje darytose nuotraukose. Be minėtų daiktų, fonduose saugomos ir nuotraukos, kuriose rašytojas stovi su žmona, anūkais, rašytojais – aistringais žvejais A. Žukausku, E. Mieželaičiu ir K. Ambrasu, savo kūrinių prototipu S. Vainausku, dailininkais prie savo vasarnamio Nidoje, gamtoje; Broniaus Jauniškio atsiminimai apie šį laikotarpį, dailininkės Adelės Medutytės paveikslas „Žydrosios Kuršmarių erdvės“ su dedikacija: „Gerb. rašyt. V. Miliūnui – 70-ojo gimtadienio proga Jūsų ir mano numylėtoji Nida – autorė A. Medutytė. Vilnius, 1986.02.16“.
Didžiąją dalį eksponatų muziejui padovanojo rašytojo žmona Angelė Miliūnienė 1987 m.
Parengė Vilniaus rašytojų muziejaus fondų sektoriaus fondų saugotoja Danguolė Jasinskienė