Stepas Zobarskas (1911–1984) – garsus prieškario laikų rašytojas, kuris vėliau aktyviai reiškėsi išeivijoje – rašė ir leido knygas, dirbo vertėju, puoselėjo lietuvybę. Jo pastangomis Niujorke buvo įsteigta „Manyland“ spaustuvė, leidusi lietuvių autorių knygas anglų kalba (didelė dalis spaustuvės archyvo pateko į Maironio lietuvių literatūros muziejų). S. Zobarsko archyviniame rinkinyje saugomi dokumentai, nuotraukos, rankraščiai, epistolika, memorialinė biblioteka ir spaudiniai.

Dokumentų rinkinyje nedaug. Nuo 1934 m. rašytojas aktyviai įsitraukė į „Lietuvos Raudonojo kryžiaus“ (LRK) veiklą. Tad vienas įdomiausių – LRK pažymėjimas, išduotas S. Zobarskui – savitarpinės pagalbos tarnautojui ir žurnalo „Žiburėlis“ redaktoriui, 1941 m. lapkričio 11 d. Du kartus už 1934 m. išleistą apsakymų knygą „Ganyklų vaikai“ ir 1939 m. išleistą apsakymų rinkinį „Pabėgėlis“ S. Zobarskas buvo apdovanotas LRK premija. Įdomus S. Zobarsko raštas Kauno miesto II nuovados viršininkui dėl įsigytos rašomosios mašinėlės registracijos – 1940 08 26. Kitas – Švietimo valdybos raštas, išsiųstas „Visoms švietimo valdybos įstaigoms“ dėl knygų, taip pat ir S. Zobarsko, išleistų 1940 06 14 – 1941 06 22, išėmimo iš bibliotekų. Tame sąraše taip pat yra L. Giros, P. Cvirkos, K. Markso, F. Dostojevskio, Č. Dikenso, H. Heinės, R. Kiplingo ir kt. knygų.

Nemažai rinkinyje nuotraukų. Yra kelios, kuriose S. Zobarskas užfiksuotas redakcijoje – už darbo stalo, rašant, kalbant telefonu, skaitant. Portretinėse nuotraukose įamžintas įvairiais gyvenimo laikotarpiais. Jauki šiluma dvelkia iš nuotraukų su žmona prie Baltijos jūros, su dukra ir kitais artimaisiais. Laiką Paryžiuje, kur rašytojas studijavo literatūrą ir socialinius mokslus, primena nuotraukos su draugais prie fontanų Konkordijos aikštėje ir Liuksemburgo sode. Didžiąją dalį sudaro nuotraukos iš įvairių literatūros vakarų, premijų įteikimų, knygų pristatymų, vykusių Lietuvoje ir Amerikoje. S. Zobarskas įsiamžinęs su K. Grigaityte, N. Mazalaite, A. Vaičiulaičiu, L. Andriekumi, A. Baronu ir kitais rašytojais, kultūros veikėjais.

Atskirą rinkinio dalį sudaro kūrybiniai Lietuvoje ir Amerikoje rašyti rankraščiai:  apsakymai, novelės, pjesės, eilėraščių rankraščiai. S. Zobarskas rašė mašinėle arba rašalu. Minėtini jo apsakymai: „Aktorė“, „Angelėlis“, „Atsisveikinimai, „Audra“, Dalgių muzika“, „Gimtinės šaknys“. Saugomas pluoštas eilėraščių – „Baltijai“, „Gimei toli nuo savo žemės“, „Gražiausiai Neringos dukrai“, „Ištroškęs aš buvau“, „Kalnuose“, „Karas“, „Mano širdis“ ir kt. Yra novelių – „Auksiniai vartai“ ir pjesių „Balanda ir Balandienė“ tekstai.

S. Zobarsko rinkinyje galima rasti ir kitų rašytojų rankraščių: A. Vaičiulaičio – „Monsinjoro suoliukas“, A. Giedriaus autobiografija „Keli žodžiai apie save“, P. Cvirkos apsakymas „Vaikų karas“ su S. Zobarsko taisymais ir kt.

Pagrindinę rinkinio dalį sudaro epistolika – ne tik paties S. Zobarsko, bet ir jam rašyti laiškai. Įdomūs asmeniniai laiškai, rašyti S. Zobarsko motinai, žmonai ir pastarosios laiškai vyrui. Yra laiškų, rašytų dukrai Nijolei. Be galo vertingas ir įdomus susirašinėjimas su Lietuvos rašytojais: Ale Rūta, J. Jankumi, K. Bradūnu, A. Baronu, E. Cinzu, L. Dovydėnu, S. Druigiu, A. Gustaičiu, N. Mazalaite, K. Ostrausku, S. Santvaru, A. Vaičiulaičiu ir kitais. Gausu JAV vertėjų, leidėjų, redaktorių, leidyklos „Manyland books“ bendradarbių R. Sealey, Ch. Angoff, C. Mills, A. Breaux, Fr. Coloane, Cl. R. Decker, H. Castilo ir kt. laiškų. Literatūros, kultūros pasaulyje žinomų žmonių bendradarbiavimas su „Manyland Books“ leidyklos redaktoriumi teikė ne tik didesnių leidyklos produkcijos platinimo galimybių, bet ir padėjo gerinti publikuojamų kūrinių tekstų kokybę.

S. Zobarsko kūrybinis talentas palietė daugelį žanrų – poeziją, prozą, pjeses, tačiau ypatingo dėmesio sulaukė vaikų kūryba. Muziejaus fonduose saugomos knygos, išleistos Lietuvoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai pirmosios knygos vaikams – eilėraščių rinkinys „Mano tėviškėj“ (1934 m.) ir apsakymai „Ganyklų vaikai“ (1934 m.) su A. Vaičiulaičio, V. Mykolaičio-Putino, K. Binkio ir paties S. Zobarsko autografais. Gyvendamas Kaune, S. Zobarskas tiesiog pasinėrė į kūrybą, 1934–1940 m. išleido dešimt knygų, daugelis jų saugomos muziejaus fonduose: psichologinių novelių suaugusiesiems rinkinys „Anapus miško“ (1935 m.), stilizuota ir atkurta liaudies pasaka „Brolių ieškotoja“ (1938 m.), apsakymai „Paukščiai ir žmonės“ (1940 m.), apysaka „Paukščio likimas“ (1937 m.), apsakymai „Pabėgėlis“ ir „Per šaltį ir vėją“ (1940 m.). Kartu su Jurgiu Ambraška jis parengė populiarų vadovėlį pradžios mokykloms – elementorių ir pirmųjų skaitymėlių knygą „Aušrelė“ (1935 m., iliustravo Petrasir DomicėlėTarabildai), vėliau ir pats savarankiškai išleido kelias elementoriaus laidas. Vadovėlio pradžios mokykloms – elementorių ir pirmųjų skaitymėlių knygos „Aušrelė“ saugomos I, II, IV, V,  VI dalys.

1944 m. S. Zobarskas su žmona Malvina ir dukrele Nijole pasitraukė iš Lietuvos. Jonui Pauliui Lenktaičiui Tiubingene, Vokietijoje, atnaujinus lietuviškos leidyklos „Patria“ veiklą, ten išleido naujas pasakas vaikams „Gandras ir gandrytė“ (1946 m.) ir „Riestaūsio sūnus“ (1947 m.). Visos šios knygos, o taip pat ir Vokietijoje perspausdintos knygos „Per šaltį ir vėją“ (1948 m.) II laida, saugomi muziejaus fonduose. 1949 m. S. Zobarskas persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten jis vėl grįžo prie literatūrinės ir vaikų periodi­kos. Išleido „Doleris iš Pitsburgo“ (1952 m.) – kūrinį, skirtą paaugliams bei jaunimui. 1951–1954 m. redagavo literatūros žurnalą „Gabija“, kartu su Jonu Aisčiu 1954 m. parengė ir išleido „Gabijos“ literatūros metraštį-almanachą, skirtą lietuvių spaudos atgavimo 50-mečiui. Almanachas ir žurnalo numeriai saugomi rinkinyje. Nepamirštamas Stepas Zobarskas ir kaip vertėjas – saugomi Guy de Maupassant novelės „Moters širdis“ (1953 m.) ir W. Somerset Maugham „Dažytas vualis“ (1958 m.) vertimai į lietuvių kalbą.

Atskirą rinkinio dalį sudaro gausi memorialinė biblioteka. Yra liudijimų, kad jau Lietuvoje S. Zobarskas turėjo sukaupęs gausią biblioteką. Jį pažinojusių amžininkų prisiminimai, užrašyti 2001–2002 m., atsiskleidžia, jog rašytojo namuose buvę nemažai knygų, kurias po karo iš Anykščių atvykę vyrai susikrovė į du maišus ir išsivežė. Pats rašytojas knygų yra padovanojęs Netikiškių pradžios mokyklai, kurioje baigė tris skyrius. Iš Amerikos atvežta biblioteka patvirtina, kad knyga jam buvo didžiulis turtas. S. Zobarsko memorialinėje bibliotekoje yra K. Donelaičio, J. Aisčio, L. Andriekau, J. Balio, B. Brazdžionio, A. Barono, K. Grigaitytės, K. Barėno, P. Andriušio, E. Zinzo, A. Gustaičio ir kt. bei užsienio rašytojų kūrinių. Taip pat saugoma „Lietuvių beletristikos antologijos“ II d. (1965 m.) bei „Poezijos antologija“ (1951 m.).

Spaudiniai atspindi redaktoriaus darbą – S. Zobarskas tiek Lietuvoje, tiek Amerikoje bendradarbiavo įvairioje spaudoje. 1934–1944 m. su pertraukomis redagavo LRK draugijos žurnalą „Žiburėlis“. Šio žurnalo numerių, kaip ir „Trimito“, kurio redakcijoje dirbo 1929 m., bei moksleivių žurnalo „Šviesos keliai“, kurio redaktoriaus pavaduotoju-techniniu redaktoriumi dirbo 1931–1934 m., galima rasti ne tik S. Zobarsko, bet ir kitų rašytojų rinkiniuose.

1962 metais rašytojas ėmėsi didžiulio, be galo sunkaus, atėmusio iš jo daug sveikatos, knygoms anglų kalba leisti darbo. 1962 m. jis įsteigė „Manyland Books“ leidyklą, kurioje buvo leidžiamos lietuvių ir kitų tautų autorių knygos anglų kalba. Kai kuriuos kūrinius vertė pats S. Zobarskas, daug jų išvertė ir dukra Nijolė. Tai buvo pirmoji lietuvių knygų leidykla, kuri ne vieną rašytoją išvedė į platųjį pasaulį. Iš viso „Manyland Books“ leidyklos pastangomis išėjo apie keturiasdešimt lietuvių literatūrą, kultūrą ir istoriją pristatančių knygų, o jų recenzijų paskelbta daugelyje užsienio leidinių. Buvo išleisti trys paties S. Zobarsko redaguoti rinkiniai: „Selected Lithuanian Stories“ (1963 m.), „Lithuanian Quartet — Baronas, Katiliškis, Landsbergis, Šeinius“ (1962 m.), „The Lithuanian Short Story: 50 Years“ (1977 m.) – reprezentatyvi lietuvių novelės antologija. Rinkinyje gausu ir leidyklos „Manyland Books“ veiklą atspindinčių eksponatų: reklamų, sutarčių, užsakymų, sąrašų ir kt. 

Parengė Išeivių literatūros skyriaus muziejininkė Marija Kaškonienė