Tarp gausių išeivių rašytojų archyvų Maironio muziejuje yra ir kuklus Stasio Ylos archyvinis rinkinys. Visas turtingas šios neeilinės Lietuvos kultūros istorijos asmenybės – kunigo, publicisto, teologijos profesoriaus, rašytojo, kultūros istoriko ir filosofo – kultūrinis palikimas saugomas Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) Putname, kur kun. S. Yla gyveno ir dirbo paskutiniuosius 33 savo gyvenimo metus. Nemažai ikikarinio laikotarpio nuotraukų, knygų, keletą jo paties tapytų paveikslų – tėviškės vaizdą, tėvų portretus ir kt. – saugo rašytojo giminės.
Muziejuje esančiame S. Ylos rinkinyje yra apie 150 eksponatų, kurie atspindi jį kaip poetą, rašytoją. Didžiąją dalį sudaro eilėraščių rankraščiai ir mašinraščiai su taisymais. Kai kurių eilėraščių – po keletą variantų, juose daug taisymų, braukymų, ieškojimų: „Buvau vienas, / išbaigtas / nakty – / tik aš. / Išaušus dienai / grįžai / ir tu. / Kas tu, / netaręs žodžio, / nelietęs rankom. / Kas aš, / kelionėj / ir klajonėj? / Nesu žuvis / pakrantės seklumoj, / nesi žuvėdra, / žvalganti mano vingius, – / kodėl seki / mano takus, / kodėl einu tavo pėdom? / Žinau, nesi / mano šešėlis, / nesu tavo / alter ego, – / kodėl subėgo / dabartin ir ateitin / mūsų bėgiai / lyg upės / pakeliui į jūrą?“ Kitas variantas: „Buvau vienas / lyg medis pakelėj – / Išaušo diena, – / grįžai miško aidu, / ir buvom du, / be žado. / Kas tu? / ne mano šešėlis, / ne mano alter ego! / Kodėl subėgom / lyg upės / pakeliui į jūrą?“
Kita nemaža rinkinio eksponatų grupė – knygos. Tai dvi S. Ylos poezijos knygos: „Sutryptame kely“ (Kirchheim-Teck, 1947) ir „Tylos liturgija“ (Chicago, 2003); atsiminimų apie Štuthofo konclagerį knyga „Žmonės ir žvėrys dievų miške“ (Putnam, 1951) ir jos vertimas į anglų kalbą „A priest in Stutthof: human experiences in the world of subhuman (New York, 1970). Šiame, anot rašytojo Jurgio Jankaus, „moderniojo žmogaus sukurtame žvėryne“ S. Yla kalėjo du metus (1943–1945) kartu su Baliu Sruoga ir kitais lietuvių inteligentais. Rinkinyje saugomos stambios kultūros istorijos, filosofijos studijos: „Laisvės problema“ (Putnam, 1956), „Vardai ir veidai mūsų kultūros istorijoje. Nuo Mažvydo iki Skvirecko“ (Chicago, 1973); pedagoginio-psichologinio bei biografinio pobūdžio knygos: „Moderni mergaitė“ (Putnam, 1964, 1967), „Jurgis Matulaitis. Asmenybės apybraiža“ (Putnam, 1977; Vilnius, 1993), „M. K. Čiurlionis: kūrėjas ir žmogus“ (Chicago, 1984; Vilnius, 1992). Ypatingą muziejinę vertę, žinoma, turi senosios, nepriklausomoje Lietuvoje išleistos S. Ylos knygos. Jų, deja, turime tik keletą: „Pasiryžėliai ir laimėtojai“ (Kaunas, 1932), „Dabarties žmogus“ (Kaunas, 1940), „Nerami dabartis ir ateities perspektyvos“ (Kaunas, 1940). Muziejuje yra ir nedidelė dalis rašytojo memorialinės bibliotekos. Tai daugiausia lietuvių rašytojų knygos. Jose yra antspaudai „Ex libris / Stasys Yla“. Kai kurios – su autorių dedikacijomis. Benys Rutkūnas savo poezijos knygoje „Sparnus man meta paukštės“ (1947) taikliai įrašęs: „Kilnaus žmoniškumo ir demokratiškumo Apaštalui, gerb. prof. kun. St. Ylai – autorius B. Rutkūnas / 1947 m. liepos 12 d. / Schwaebisch Gmuend“. Šias savybes mini ir kiti, pažinojusieji S. Ylą. Yra ir A. Tyruolio, N. Mazalaitės, Alės Rūtos, B. Brazdžionio jam dedikuotos knygos. S. Yla bičiuliavosi su kolegomis rašytojais, kviesdavo juos pasisvečiuoti Putname, auklėjo jų vaikus ateitininkų ir skautų stovyklose. S. Ylos knygų su dedikacijomis yra A. Vaičiulaičio, P. Jurkaus, A. Radžiaus, S. Santvaro ir kitų memorialinėse bibliotekose.
Itin kuklioje fototekoje yra įdomi nuotrauka, kurioje jaunas kunigas S. Yla sėdi ir skaito Maironio namuose kurį laiką nuomotame kambaryje. Fotografuota apie 1934 m. Apie 1932 m. jis užfiksuotas su sutana ant skardžio prie upės, žvelgiantis į tolį...; apie 1936 m. – su broliu Jonu Palangoje, ant Tiškevičių rūmų laiptų. Yra kelios nuotraukos su rašytojais: su J. Jankumi Ročesterio oro uoste po paskaitos apie M. K. Čiurlionį 1975 m., su V. Alantu Putname apie 1974 m., kitur – su J. Aisčiu, A. Vaičiulaičiu, K. Bradūnu ir kt.
Laisvu nuo darbų metu S. Yla ėmėsi statyti Putname akmeninę Karaliaus Mindaugo pilį – muziejų, siekdamas palikti ateities kartoms ženklą apie Lietuvos istoriją ir jos valstybės pradininką. Kai kuriose nuotraukose jis prie šio savo vaizduotės ir rankų kūrinio. Dar vienas S. Ylos laisvalaikio užsiėmimas buvo filmavimas ir fotografavimas. Muziejuje saugoma jo filmavimo kamera.
Rinkinyje yra keletas S. Ylos laiškų, rašytų sūnėno Petro šeimai į Lietuvą. Laiškai šilti, domimasi kiekvienu šeimos nariu, džiaugiamasi, kad brolių šeimos glaudžiai bendrauja. Pasigirsta ir bendrystės ilgesio atodūsis: „Būsiu su jumis ne Kalėdų seneliu, o kokiu nors spygleliu jūsų namų eglutėje ir lauksiu paskui su Jumis Naujų metų. Tebūna jie laimingi!“ Kitų rašytojų rinkiniuose yra S. Ylos laiškų, rašytų A. Vaičiulaičiui, P. Jurkui, J. Jankui, S. Santvarui, Alei Rūtai ir kitiems kolegoms rašytojams.
 

                      Parengė Išeivių literatūros skyriaus muziejininkė Elvyra Brazaitienė