Stasys Būdavas (1908 03 18–1966 09 09) – kunigas, rašytojas, poetas, tarpukario Lietuvos ir išeivijos lietuvių visuomenės veikėjas. Jo kūrybos palikimas yra dalelė mūsų tautos turto: savo veikla jis puoselėjo lietuviškas tradicijas, kultūrą.

Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomos rašytojo knygos, rankraščiai, laiškai, nuotraukos, spaudiniai. Dalis eksponatų gauta iš rašytojo bičiulių, tai liudija 1989 metais B. Brazdžionio rašytas laiškas S. Būdavo seseriai S. Rakštikienei: „Paskutiniu atveju, viską, ką turiu, galėčiau aš pats padovanoti Maironio literatūros muziejui.“

Iš viso muziejuje yra saugoma virš 40 vnt. S. Būdavo knygų. Jos yra įvairių rašytojų memorialinėse bibliotekose: Antano Vaičiulaičio, Juozo Almio Jūragio, Pauliaus Jurkaus, Stasio Santvaro, Alfonso Nykos-Niliūno, Bernardo Brazdžionio ir kt. Tai atskleidžia S. Būdavo draugystę su kitais lietuvių rašytojais išeiviais. Kai kurios knygos yra su įrašais ir dedikacijomis.

1926 metais Šiauliuose išleisto pirmojo eilėraščių rinkinėlio „Širdies stygoms virpant“ pratarmėje 18-metis poetas rašė: „Pirmuosius svajingų dienų „širdies stygų“ virpėjimus skiriu samanotų bakūžių sūnums, kame laukia gyvybės balso amžinas kūrybos didvyris...“. 1928 metais išleistos knygelės „Už motinos meilę“ tituliniame lape įrašas: „Mano gerajam Draugui / – Poetui Myk. Linkevičiui / [autografas] / Papilė, 1929. VII. 27.“ Muziejuje saugoma tais pačias metais išleista beletristikos knygelė „Broliuk, nevirkdink seselės!“, 1932 m. „Sakalo“ leidyklos išleista apysakų knyga „Širdys ir gėlės“, 1934 m. išleista P. Rauduvės iliustruota apysakaitė „Našlaičių Kalėdos“. 1935 metais Kaune išleisto romano „Mokytojas Banaitis“ tituliniame lape – autoriaus įrašas: „Didžiai Gerbiamam / p. A[ntanui]. Kniūkštai / Stasius Būdavas / autorius / 1936. II. 10.“ „Loreta: Mergaitės likimo romanas“ buvo leistas du kartus: 1936 metais Kaune ir 1952 metais Londone. 1936 metais „Sakalo“ leidyklos išleistos knygos titulinio lapo antroje pusėje yra įrašas: „Nr. 10 / „Sakalui“ / Stasius Būdavas / 1936. XII. 30.“ Apie pastarąjį romaną poetas B. Brazdžionis 1953 metais laiške S. Būdavui rašė: „Tai viena iš tų nedaugelio knygų, kurioje idealizmas iškyla viršum gyvenimo kasdienybės.“ Romaną „Sala“ išleido „Sakalo“ leidykla 1939 m. Kaune. Likusios Stasio Būdavo knygos leistos išeivijoje: „Varpai skamba“ 1952 m. Los Andžele; „Uždraustas stebuklas“ 1954 m. Brukline; „Rūsti siena“ 1959 m. Hamiltone; „Europietė“, 1976 metais Londone.  

Stasio Būdavo dalyvavimas išeivijos visuomeniniame ir literatūriniame gyvenime atsispindi laiškuose. Muziejuje saugoma netoli šimto S. Būdavo rašytų laiškų. Jis rūpinosi knygų, žurnalų leidimu, rašytojų draugijos veikla, domėjosi, kaip sekasi bičiuliams. Rinkinyje yra laiškai, rašyti Nijolei Mazalaitei, Stasiui Santvarui, Antanui Vaičiulaičiui, Kaziui Bradūnui, Benediktui Babrauskui, Alei Rūtai, Bernardui Brazdžioniui. Persikėlęs gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas, 1947 metų spalio 27 dieną S. Būdavas rašė: „Mielas Bernardai, nelabai seniai gavau Paties laišką. Dėkoju už gerus žodžius ir tokį kaupą naujienų. Labai gerai suprantu Jūsų visų ten likusiųjų dienas ir pergyvenimus. Ligi šiol ir aš pats tebesu savo dvasioje pilnas tremtinys. Manau, kad toks liksiu ir visą laiką – kol tik čia gyvensiu. Europa kokia ji ten bebuvo, vis dėl to mums, kultūrininkams, visuomet pasiliks mielesnė ir artimesnė. Amerika, kaip pats numanai, yra visai kitų interesų pasaulis, kuriame mūsų dvasiškai niekuomet nepasotins. O ką jau kalbėti apie Lietuvą, be kurios mes būsime tik sausi upeliai be ištekamųjų šaltinių. Amerikoj yra daug duonos ir visokių skanėstų, apdangalo, kitokių patogumų ir prieinamumų, ir jeigu kas turi atliekamą dolerį, nueina ir tuo naudojasi, lepinasi. Tačiau čia daug kas nežino to, ką mes žinome, ką mes su tokiu pietizmu ir meile pergyvename ir savo raštuose kitiems siūlome ir įsiūlome. Bet ką gi – ilga apie tai šneka.“ Savo laišką baigia taip: „Labai lauksiu Paties žodžio. Tremtiniai man pasiliks visuomet artimesni. Jie, atrodo, tiktai ir išneš mūsų kultūrą ant savo pečių.“

Beveik keturios dešimtys Stasio Būdavo rinkinio nuotraukų atspindi įvairius gyvenimo etapus – jaunystę, kunigystę ir emigraciją. Seniausia saugoma nuotrauka, kurioje 1923 metais Papilėje įamžinta Būdavo šeima: tėvai (Morta Grubliauskaitė ir Juozapas Būdavas) ir seserys (Vincenta ir Stefanija). Šeimos nuotraukų yra daugiau: sesers Vincentos „įvilktuvių“ į vienuolės apdarą diena, Stefanijos vestuvių diena bei dukterėčios Elenos Rakštikaitės krikštynos. Yra nuotraukų, darytų gimtinėje ir studijų mieste Kaune: 1930 m. Stasys Būdavas prie S. Daukanto paminklo Papilėje, 1932 metais portretinė nuotrauka fotografuota Jono Sinkevičiaus, 1941 metais Kaune daryta nuotrauka fotoatelje „Renaissance“. Portretinių nuotraukų kitoje pusėje parašytos dedikacijos bičiuliams Nelei Mazalaitei ir Juozui Kruminui. Muziejaus rinkiniuose yra saugomos nuotraukos, darytos S. Būdavui gyvenant Vokietijoje, o vėliau Jungtinėse Amerikos Valstijose, Floridoje, S. Būdavo namuose. 1948 metų portretinės nuotraukos antroje pusėje įrašas, skirtas bičiulio B. Brazdžionio šeimai: „Kad 5 benamiai žinotumėt ir šį benamį ir Algis neužmirštų savo krikštatėvio, – prisistatau ir aš Jums. 1948. IV. 7. Jūsų St. B.“ Grupinių nuotraukų yra tik keletas, jose S. Būdavas su Jonu Aisčiu, K. Čibiru, Antanu Vaičiulaičiu (S. Būdavas su poetu Jonu Aisčiu JAV subūrė Lietuvių rašytojų draugiją). Stasys Būdavas mėgo vairuoti automobilį, rinkinyje saugomos nuotraukos iliustruoja šį pomėgį.

 Redaktoriaus veiklą atspindi keli lietuvių kultūros ir visuomenės neperiodiniai leidiniai „Pėdsakai“, leisti Vokietijoje. Pirmasis numeris išleistas 1946 metais, redaktorius Stasys Būdavas, atsak. redaktorius A. Vilainis, leidėjas „Mūsų Viltis“. 1946 m. rugsėjo 21 dieną S. Būdavas rašė bičiuliui: „Mielas Bernardai, dėkui už gražius eilėraščius. Dedame juos į pirmąjį planą ir jie gražiai papuoš mūsų „Pėdsakus“. Antrasis nr. šiomis dienomis jau baigiamas rengti ir turėtų netrukus pasirodyti. Sveiko patarimus imu galvon. Medžiagos ateina daug. Tad darau atranką. Kroniką taip pat surūšiavau atskirais skyreliais. Kiti „Pėdsakų“ numeriai bus geresniame popieriuje ir, be to, kietesniame viršelyje. Bus taip pat ir kitokių technikinių pagerinimų.“

S. Būdavo rankraščių muziejuje nedaug: kūrybinis mašinraštis „Motinos skara“ ir publikacijos „Maironis ir jaunieji“ mašinraštis. Pastarasis straipsnis – S. Būdavo prisiminimai apie studijas kunigų seminarijoje ir tuometinį rektorių Joną Mačiulį-Maironį: jo paskaitas, patarimus, veiklą. Savo straipsnį S. Būdavas baigia žodžiais: „...tiek vyresnieji, tiek ir patys jaunieji kunigai rašytojai, kuriems teko išeiti Maironio vedamą Seminariją, apie Jį turi šviesų ir neužgęstamą atsiminimą.“ Rinkinyje yra saugoma laikraščio iškarpa, kurioje išspausdintas straipsnis „Maironis ir jaunieji“. Iškarpos viršuje ranka parašyta: „Į Laisvę 1941. X. 20, nr. 102“. Įrašas leidžia manyti, kad straipsnis publikuotas 1941 metais dienraštyje „Į laisvę“ (laikraštis leistas 1941 m. birželio 24 d. – 1942 gruodžio 31 d. Kaune).

S. Būdavo dramaturginę veiklą atspindi K. M. S. Jaunojo Dramos Teatro trečiasis 1943–1944 metų sezono leidinys, iliustruotas fotografo V. Augustino nuotraukomis. Spaudinyje – Stasio Būdavo trijų veiksmų pjesės „Laukų berniukas“ programa lietuvių ir vokiečių kalbomis. Spektaklio režisierius – Alfonsas Zauka, dailininkas – Vladas Norkus, muzikinės dalies ved. (kompozitorius) – Jonas Švedas. Spektaklyje vaidino Leonas Stanevičius, Zita Kėvalaitytė, Vera Ruminavičiūtė, Kazys Gecevičius, Asė Daugaitytė, Jonas Kalvaitis, Petras Keidošius, Marija Červinskaitė, N. Dauguvietytė ir kt. Pjesė „Laukų berniukas“ pastatyta 1944 m.

Įdomūs eksponatai – du atvirukai, kuriuose klebonijos Niurnberge vaizdai ir S. Būdavo įrašai: „Roth'o b Nürnberg kat. Bažnyčia, kurioj laikiau pamaldas sau ir apylinkės lietuviams – nuo vasario mėn. 20 d. iki birželio m. 28 d. 1945 m.“

Stasio Būdavo rinkinys nėra gausus, bet eksponatai papildo išeivijos istoriją: atskleidžia žmonių, netekusių tėvynės patirtis, ilgesį, norą ir pastangas išsaugoti lietuvių kultūrą.

Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Vaiva Balickienė