Seniausioji literatūra

Rašytojo, vertėjo, lietuvių tautosakos rinkėjo ir leidėjo, pirmojo profesionalaus lietuvių filologo S. Stanevičiaus (1799–1848) rinkinį sudaro nuotraukos, knygos, spaudiniai, meno kūriniai. Didžiąją fototekos dalį sudaro nuotraukos, darytos 1999 m. S. Stanevičiui skirtos ekspedicijos į rašytojo gimtuosius Kanopėnus (kaimas šalia Viduklės miestelio) metu. Fotografas – Z. Baltrušis. Tai S. Stanevičiaus gimtosios sodybos Kanopėnuose vaizdai – išlikęs restauruotas dviejų galų gyvenamasis namas, apstatytas epochiniais baldais, atstatytas svirnelis, kuriame įrengta literatūrinė ekspozicija, šulinys, tvora, kiti statiniai. Yra nuotraukų, kuriose užfiksuotos vietos, susijusios su S. Stanevičiaus mokslo metais – Kražių kolegijos bendrabutis, Vilniaus universitetas. Iš meno kūrinių reiktų paminėti skulptoriaus A. Žukausko S.Stanevičiaus jubiliejinius medalius, išlietus Lietuvos monetų kalykloje 1999 m., originalias dailininkų V. Galdiko ir A. Kučo iliustracijas rašytojo odei „Šlovė žemaičių“ bei A. Kučo iliustracijas pasakėčioms „Arklys ir meška“, „Žmogus ir levas“ bei kitoms, sukurtas 1977 m. Rinkinyje nemaža šiuolaikinių knygų, kuriose perleisti S. Stanevičiaus raštai – originalios S. Stanevičiaus pasakėčios, „Dainos žemaičių“ su gaidomis, vertimai, kalbiniai darbai, lediniai apie patį S. Stanevičių – J. Lebedžio monografija „Simonas Stanevičius“ ir kiti. Iš spaudinių įdomūs S. Stanevičiaus bendrijos leidiniai, skirti rašytojo 200-osioms gimimo metinėms: jubiliejinis vokas, pašto ženklas, atvirukai.

Parengė muziejininkė Audronė Gedutienė