Seniausioji literatūra

Muziejuje saugomas S. Daukanto rinkinys – turtingas. Galime pasidžiaugti, kad jame yra dailininko Adomo Varno 1937 m. tapytas S. Daukanto portretas, dailininko Antano Rimanto Šakalio grafikos darbas S. Daukantui iš serijos „Vilniaus universitetui – 400“ (1979 m.), dailininko Romualdo Čarnos S. Daukanto portretas (1979 m.), dvidešimt puikių dailininko Arvydo Každailio iliustracijų S. Daukanto „Būdui senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (1986 m.)

Saugomi ir pirmieji S. Daukanto knygų leidimai: kultūros istorijos veikalas „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (Peterburgas, 1845 m.); tautosakos rinkinys „Dainės žemaičių“ (Peterburgas, 1846 m.); ūkio patarimų knyga „Ugnies knygelė“ (Peterburgas, 1849 m.). Ar kiti vertingi XIX a. pab.–XX a. pr. leidiniai: „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (antrasis leidimas; Plimutas, 1892 m.); „Pasakojimai apie veikalus lietuvių tautos senovėje“ (Bitėnai, 1893 m.); „Lietuvos istorija. Kn.1.“(Plimutas, 1893 m.) ir „Lietuvos istorija. Kn.2.“ (Plimutas, 1897 m.); „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių 1822 m.“ (fotografuotinis leidimas, Kaunas, 1929 m.); „Pasakos masių 1835 m.“ (išleista „Lietuvių tautoje“, Kaunas, 1932 m.)  ir nemažai kitų. Yra ir monografinių leidinių, skirtų S. Daukantui: Augustino Janulaičio „Simanas Daukantas“ (Vilnius, 1913 m.); Mykolo Biržiškos „Daukantas Simanas“ (Kaunas, 1937 m.); Vytauto Merkio monografija „Simonas Daukantas“ (Vilnius, 1991 m.) ir keletas kitų.

Iš senesnių eksponatų, reiktų paminėti 1924 metų spaudinį, kuriuo raginama statyti paminklą S. Daukantui ir aukoti jam. Po kreipimusi „Statykime Daukantui paminklą“ yra žymių to meto žmonių pavardės: signataro Mykolo Biržiškos, pedagogo Antano Vokietaičio, teisininko ir S. Daukanto biografo Augustino Janulaičio, rašytojo Juozo Tumo, dailininko Antano Žmuidzinavičiaus ir kt.

Taip pat saugomi prieškariniai atvirukai, skirti S. Daukantui, to meto fotografijos – vienoje jų užfiksuotas vaizdas iš S. Daukanto paminklo statybos Papilėje 1933 m., kitoje – eisena Papilėje link S. Daukanto kapo (apie 1925 m.) ar kiti vaizdai. Yra ir kelios fotomenininko Romualdo Rakausko nuotraukos, kuriose matyti S. Daukanto gimtųjų Kalvių (netoli Lenkimų miestelio, Skuodo r.) vaizdai (fotografuota 1986 m.)

Visa tai, kartu su dabartiniais S. Daukanto raštų leidimais ir tyrinėjimais, monografinio pobūdžio leidiniais, šiuolaikinėmis atminimo įamžinimo ženklų nuotraukomis, darytomis ekspedicijų metu, saugoma istoriko, pirmosios Lietuvos istorijos lietuvių kalba autoriaus S. Daukanto rinkinyje.
                                                                 

Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė