Prozininkės Onos Pleirytės-Puidienės Vaidilutės (1882–1936) rinkinys muziejuje nedidelis. Neturime net rašytojos portreto. Saugome knygas: „Gyvenimo akordai“ (1921), „Audroms siaučiant“ (1931) ir „Kada rauda siela“ (1922) bei romano „Tėviškė“ I ir II dalį (1936). (Tiesa, I dalis V. Krėvės bibliotekoje). Turime Chruščiovo-Sokolniko romaną „Grunvaldas“, verstą Puidienės 1922 m. ir lenkų kalba rašytą knygelę „Plejrysowna-Pujdova A. Literatūra litevska“ (1921). Fotografijų originalių neturime, tik dvi prastos kokybės fotokopijas (K.Puidos rinkinyje yra originali trijų Vaidilutės vaikų nuotrauka). Kūrybinių rankraščių neturime. Saugome keletą vertingų laiškų.
Įdomus laiškas K. Puidos pusbroliui Antanui Liubinui, rašytas Čeliabinske 1915 03 29. O. Pleirytė-Puidienė nuoširdžiai rūpinasi jaunesniu giminaičiu, esančiu fronte, priekaištauja, kad retai rašąs. Kviečia gydytis į Čeliabinską. Skundžiasi sveikata: „aš visą žiemą sirgau.“
Saugome tris laiškus Jonui Vajėgai, jaunam Vaidilutės kūrybos gerbėjui, rašytus iš Kauno. Guodžiasi dėl neigiamo B. Sruogos atsiliepimo apie jos romaną „Tėviškė“, rašo, kad jos kūryba niekam nerūpi. Du laiškai rašyti 1926 m., o paskutinis – 1927 m. Šiame laiške mini romano „Tėviškė“ prototipą: K. Puidos tėvą: „senukas Daugėla ir P. Vileišis jau anapus gyvenimo ribos ir ilsis ramiai.“ Jeigu skaitysime atidžiai Vaidilutės romaną „Tėviškė“, išleistą 1925 m. ir 1936 m., rašytą sunkiai sergančios rašytojos, rasime du jaunus herojus, pasišventusius Lietuvai. Klemensas Daugėla – tai rašytojos vyras Kazys Puida, o ideali mylimoji – Myra Klimavičiūtė, turinti daug pačios rašytojos bruožų.
Saugome O. Pleirytės-Puidienės atvirlaiškį M. Šlapelienei, rašytą 1909 m., kuriame ji prašo atsiųsti knygų.

Parengė muziejininkė Regina Mažukėlienė