Į Maironio lietuvių literatūros muziejų su B. Brazdžionio archyvu parkeliavo gausi meno kūrinių kolekcija, kurioje saugoma 198 vnt. meno kūrinių: paveikslų, neįrėmintų tapybos, įvairios technikos grafikos, akvarelės, piešinių lakštų, knygų iliustracijų, mažosios grafikos kūrinių: ekslibrių, atvirukų, miniatiūrų. Minėtina ir įvairių proginių medalių kolekcija, knygos iliustracijų spaudos klišės.

B. Brazdžionis domėjosi menu, bendravo su daugybe dailininkų, mat ir pats turėjo gabumų dailei, 1935 metais netgi buvo įstojęs į Kauno meno mokyklą, tačiau dėl nesumokėtų „mokslapinigių“ po pusmečio iš mokinių sąrašų išbrauktas.

Tad nenuostabu, kad Brazdžionių namuose sienos buvo nukabinėtos įvairių autorių paveikslais. O kiek neįrėmintų darbų turėjo! Juos įsigydavo parodose, bendraudamas su dailininkais, gaudavo dovanų.

Brazdžionio iniciatyva įsteigtame Dailiųjų menų klube dažnas svečias buvo koks dailės atstovas. Neretai šie susitikimai vykdavo parodų atidarymų proga. B. Brazdžionio iniciatyva buvo surengtos J. Pautieniaus, V. Stančikaitės-Abraitienės, J. Bagdono, P. Rimšos, J. Andrašūno, V. Kasiulio ir kitų dailininkų parodos.

1965 metų balandį dailininkas Jonas Rimša buvo plačiai paminėtas žurnale „Lietuvių dienos“. Atsiuntęs redaktoriui Brazdžioniui padėką, jis pranešė, kad spalio mėnesį atvyks į JAV surengti savo parodas, tikėdamasis apsilankyti ir Los Andžele, susipažinti su Brazdžioniu asmeniškai. Tada ir prasidėjo graži dviejų menininkų pažintis ir draugystė. Vėliau, J. Rimšai persikėlus gyventi į Kaliforniją, susitikimai buvo dažnesni, o Brazdžionių namus papuošė spalvingo kolorito J. Rimšos tapybos darbas masyviuose drožinėtuose medžio rėmuose.

B. Brazdžionio rinkinyje taip pat saugomi galimai niekur neskelbti ir nežinomi du Petro Rimšos eskizai Bolivijos tema. Laiške bičiuliams Ragaišiams į Lietuvą 1970 m. B. Brazdžionis yra pasidžiaugęs pažintimi su J. Rimša: „turėjome laimės susitikti, susipažinti, daugelį jo kūrinių karts nuo karto pamatyti – jokie žodžiai neapsakys to įspūdžio ir nenupieš to charakterio, spalvų derinio ir jų gyvo kalbėjimo į žiūrovą. /Jo paveikslai nepigūs <...>, bet porą mažesnių darbų esame ir mes įsigiję, ir jie puikuojasi ant sienų, kartu su A. Galdiko, A. Varno, V. Vizgirdos, V.K. Jonyno, V. Kasiulio paveikslais/.“

1970 m. birželį Los Andžele vykstančių „Lietuvių dienų“ metu vyko didžiausio pripažinimo sulaukusio lietuvių menininko Vytauto Kasiulio paroda. Tikėtina, jai pasibaigus, Brazdžionių paveikslų kolekciją papildė autoriaus spalvota litografija „Du personažai“. 

Minėtini A. Dociaus, J. Bagdono, L. Vilimo, P. Augiaus, J. Paukštienės tapybos darbai, V. Petravičiaus tapyba ir grafika, A. Tamošaitienės ir A. Tamošaičio litografijos, V. K. Jonyno piešinys juodai dažytuose medžio rėmuose su dedikacija: „Mielam Bernardui Brazdžioniui/1961 m. IV.4.“.

Artima draugystė siejo A. ir B. Brazdžionių bei rašytojos Alės Rūtos (Elenos Nakaitė-Arbienės) ir architekto Edmundo Arbo šeimas. Jų dukra Rasa Arbas nuo pat vaikystės turėjo polinkį menui, Los Andžele buvo surengta jos darbų paroda. Brazdžionis vertino Rasos talentą, kolekcijoje – dvi Rasos Arbas akvarelės.

Rinkinyje – penki Bernardo Brazdžionio portretai. Peršasi mintis, kad pats poetas labiausia mėgęs J. Pautieniaus tapytą portretą mediniuose, sendinto aukso spalva dažytuose rėmuose. Kitoje pusėje – autoriaus dedikacija: „Dideliems Plastinio Meno Mėgėjams / Ryškiam Poetui / Bernardui Brazdžioniui / ir / Aldonai Brazdžionienei / Angelų Mieste praleistam / Pavasariui prisiminti. / Juozas Pautienius / Birželio 1 d. 1963 m.“ Išlikusi įspūdinga fotografija, kurioje Brazdžionis šalia minėto portreto.

Iš Vokietijos atsigabentas 1946 metais A. Varno rudos spalvos pieštuku pieštas portretas, atviruko formos rėmeliuose – J. Andrašūno tapytas portretas.

Po 1989 metų, Brazdžioniui vis dažniau grįžtant į Lietuvą, Brazdžionio portretus tapė ir Lietuvoje gyvenantys dailininkai. Modernus, spalvingas ir netikėtas M. Kumpytės-Bilevičienės tapytas portretas. Grafiko Kastyčio Juodikaičio tušu pieštas portretas publikuotas Bernardo Brazdžionio knygoje „Pavasario kelionė“.

Nemenką meno kūrinių kolekcijos dalį sudaro Lietuvoje gyvenusių autorių darbai: Antano Kučo ir Eglės Kučaitės, Petro Rauduvės, Aldonos Skirutytės grafika, R. Kalpoko, K. Šimonio tapyba. Brazdžionis rūpinosi įsigyti lietuvių autorių kūrinių, jo bičiulė kaunietė V. Krivaitienė 1972–1973 m. laiškuose žadėjo gauti R. Kalpoko ir K. Šimonio paveikslų. Išties, šių dailininkų darbai Brazdžionį pasiekė 1973 m. Matyt, kad B. Brazdžionį ypač džiugino K. Šimonio darbai, kurie jo namuose užėmė ypatingą vietą – darbo kabinete šalia lauro krūmo šaka puošto Maironio fotoportreto.

Brazdžionių namų sienas puošė tik vienas iš trijų Domicelės Tarabildienės darbų. Tai linoraižinys „Rytas“ su dedikacija: „Bernardui Brazdžioniui Domicelė Tarabildienė (per Navickų malonę) / Domicelė Tarabildienė, 1912/ „Rytas“/ linoraiž. 1970 m.“.

B. Brazdžionis atsakingai rinkdavosi iliustracijas savo knygoms, diskutuodavo su pasirinktu dailininku, iliustracijomis rūpinosi ne mažiau nei tekstais. Intensyvaus bendravimo su dailininku Alfonsu Dociumi dėka buvo iliustruota poezijos rinktinė „Poezijos pilnatis“, o knygos autorius išsaugojo ne tik iliustracijas, bet ir spaudos klišes.

Muziejuje saugomos penkios originalios iliustracijos ir keturios cinko klišės, priklijuotos ant medinių kaladėlių, išteptos juodais spaustuviniais dažais. Jos sukurtos skyrių „Kunigaikščių miestas“, „Šaukiu aš tautą“, „Šiaurės pašvaistė“, „Didžioji kryžkelė“ tituliniams puslapiams.

Klišė – metalinė (dažniausiai cinko ar vario), medinė, linoleumo ar kitos medžiagos iškiliaspaudė forma, kurioje išgraviruota arba specialiu tirpalu išėsdinta iliustracija ar tekstas.

Knygą „Po aukštaisiais skliautais“ 1989 m. iliustravo bičiulis, rašytojas Pauliaus Jurkus, perdavęs Brazdžioniui dvi tušu pieštas knygos iliustracijas ir savo tapytą paveikslą.

Nustebino nežinomos, nematytos dailininko Jono Steponavičiaus iliustracijos knygai „Maironio kūryba“. Kaip poetas Bernardas Brazdžionis gavo šias iliustracijas, kodėl jos nebuvo publikuotos?

Gyvendamas Vokietijoje, Ravensburge, B. Brazdžionis rūpinosi naujo Maironio poezijos rinkinio išleidimu, jį iliustruoti prašė dailininką J. Steponavičių.

Dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, šie ambicingi tikslai liko neįgyvendinti ir spaudai rengta knyga nebuvo išleista. Nepublikuotos dailininko J. Steponavičiaus iliustracijos taip ir liko Brazdžionio archyve: knygos „Maironio kūryba“ viršelis su paties dailininko paaiškinimais ir knygos nugarėlės keturi skirtingi variantai su Brazdžionio pastabomis. Piešta paprastu pieštuku ant plono permatomo popieriaus.

Į muziejų kartu su Brazdžionio archyvu parkeliavo septynios Ados Korsakaitės-Sutkuvienės iliustracijos Maironio poemai „Nuo Birutės kalno“, kurią B. Brazdžionio paskatintas 1950 m. iš lenkų kalbos išvertė Faustas Kirša. Ilgai ieškota mecenatų Maironio knygos leidimui. Praėjus 8 metams po vertėjo F. Kiršos mirties, poema buvo išleista: B. Brazdžionis parašė knygai „Pagynos žodį“, surado mecenatus ir 1982 m. „Lietuvių dienų“ spaustuvėje surinko tekstą. Knygą iliustravo honoraro atsisakiusios dailininkės Ados Korsakaitės-Sutkuvienės iliustracijomis.

B. Brazdžionis buvo sukaupęs per keturiasdešimt įvairiausių smulkiosios skulptūros kūrinių – proginių medalių. Šioje kolekcijoje – tik du medaliai skirti poetui: „Per pasaulį keliauja žmogus“ (gipsas) ir skulptoriaus Marijaus Petrausko medalis „Bernardas Brazdžionis“ (metalas), sukurtas 1989 metais, pirmojo poeto apsilankymo Lietuvoje proga. Džiaugėsi šiuo įvykiu ir dailininkas Erikas Varnas, taip pat brandinęs mintį sukurti medalį grįžusiam tautos dainiui. Rinkinyje saugomas įdomus eiliuotas E. Varno laiškas B. Brazdžioniui:

„Nemoku art,

Ir duonos kept nemoku

Ir nekalu nei plieno

Nei eilių...

Užtat visiems

Už jų žygius

Atmoku

Gyvoj širdy

Karštoj minty

Gimdytu

Medaliu.

Didžiajam Bernardui Brazdžioniui nuo autoriaus – priedas prie medalio / E. Varnas / Vilnius / 89.06.07.“

Kitoje laiško pusėje – dvipusio medalio eskizas.

Praėjus dvejiems metams, 1991 m. birželio 27-ąją laiške B. Brazdžioniui E. Varnas rašė: „Mielas Poete, atleiskit, kad trukdau Jūsų atsisveikinimą su čionykščiais Tamstos bičiuliais ir atsiprašau, kad tik dėl ligos negalėjau pabaigti net medalio. Juolab, kad per tą laiką galima būtų nulipdyti ir gana stambią skulptūrą. Drįstu manyti, kad ligai palengvėjus, aš visgi baigsiu Jūsų jubiliejinį medalį tikėdamas, kad sekančią vasarą pasimatysime ryšium su užplanuota skulptūra“.

Deja, nei skulptūros, nei medalio nėra. 1991 metų lapkričio 12-ąją Vilniuje, skulptorius Erikas Varnas žuvo autoavarijoje. Šiandien galime matyti tik medalio sumanymo eskizą...

B. Brazdžionis buvo knygos žmogus, tad tiek jam, tiek kolegoms skirtų knygos ženklų – ekslibrių yra pačių įvairiausių: G. Didelytės, E. Kučaitės, Antano ir Ramunės Kmieliauskų, E. Rudinsko, J. Plikionytės, K. Kupriūno, K. Gvaldos kūriniai. Savo bibliotekos knygas žymėjo tik Adolfo Vaičaičio ekslibriais, sukurtais 1948 m.

Bičiuliai, draugai, poezijos gerbėjai mėgo poetui dovanoti įvairiomis technikomis sukurtus smulkius meno kūrinius, rašyti sveikinimus ant savo knygos ženklo. Savo mamai  Ingridai Korsakaitei skirtą ekslibrį su naujametiniu sveikinimu atsiuntė rašytoja, dailininkė Jurga Ivanauskaitė. Šis darbelis inspiravo Brazdžionį sukurti eiliuotą sveikinimą Jurgai Ivanauskaitei:

Gavau ex librį: prispausta

Ingrida Korsakaitė –

Ne tik prirašė knygų daug,

Bet dar daugiau priskaitė.

Knyga prispaudus ir mane,

Prisipažinsiu, laiko

Ir nebe daugel kam kitam

Aš beturiu jau laiko. <...>

Jauna kolege, Jums linkiu

Pralenkt vaikus mėnulio

Su devalvuotom tuštumom

Nuo nulio iki nulio.

Ne baimę, drąsą šių dienų

Linkiu išsiauginti,

Nuo nevilties, kaip nuo mirties

Senus jaunuolius ginti.

Rinkinyje saugomi du darbai ant akmens – tapytojos, grafikės J. Paukštienės spalvota tapyba ant akmens, skirta B. Brazdžionio 80-mečiui ir poetės Aldonos Elenos Puišytės iškalinėtas akmenėlis. 

Į muziejų parkeliavo ir pora paveikslų, kurių autoriai nežinomi. Skelbdami šių darbų kopijas tikimės profesionalių menotyrininkų dėmesio, gal pavyks nustatyti darbų autorystę.

Parengė B. Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėja Jūratė Ivanauskienė