Maironio lietuvių literatūros muziejuje yra saugomas negausus Martyno Mažvydo rinkinys, kurio kone įdomiausias eksponatas yra „Katekizmo“ pirmojo leidimo faksimilė. Pirmoji lietuviška knyga išėjo 1547 m. sausio 8 d. (tiksli knygos išleidimo data nurodyta pačioje knygoje), ją parengė tuo metu dar Karaliaučiaus universiteto studentas Martynas Mažvydas. Šios knygelės pirmojo leidimo yra žinomi du išlikę egzemplioriai, iš kurių vienas yra saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Šiuo egzemplioriumi buvo naudotasi išleidžiant kone identišką faksimilinį pirmosios lietuviškos knygos leidimą: „Catechismusa prasty szadei...“ Karaliauczui...1547. Martyno Mažvydo „Katekizmo“ pirmojo leidimo faksimilė. Vilnius, 2017 m. Leidykla „Petro ofsetas“. 2017 metais muziejus įsigijo du faksimilės  egzempliorius: Nr. 48 ir Nr. 49 (iš 100 vnt.) Kiekviena knyga yra su dėžute ir dviem informaciniais lapeliais lietuvių ir anglų kalbomis apie faksimilės leidybą. Lyginant su originalu, tai kone identiškas leidinys. Įrištas į baltos odos viršelius, nugarėlėje aukso spalva atspaustas pavadinimo fragmentas. Priešlapiai rausvo popieriaus, prieštituliniuose lapuose yra įrašai rusų kalba, taip pat VU bibliotekos spaudas ir numeris.  Titulinis puslapis, kaip ir originale, labai apčiupinėtas (atkurtas), tekstas gotišku šriftu, įrėmintas graviūra. Knygelėje 80 nenumeruotų puslapių, jie nelygiai supjaustyti, popierius sendintas. Tai bendras VU bibliotekos ir „Petro ofseto“ projektas, o jo autorės Kamilės Kalibataitės sukurtos „Katekizmo“ faksimilės išskirtinumą liudija ilgas trejų metų gamybos procesas bei ribotas 100 egzempliorių tiražas. Aukštos kokybės faksimilės požymiai: į originalą panaši popieriaus faktūra, pergamento nelygumai, netolygus siuvimas, atkurti laiko padaryti defektai. Projektas skirtas 470-osioms pirmosios lietuviškos knygos metinėms.

Minėtini ir kiti Martyno Mažvydo rinkinio eksponatai – pirmosios lietuviškos knygos XX a. leidimai, tyrinėjimų studijos, meno kūriniai Mažvydo tema, įvairūs spaudiniai, spektaklių apie Mažvydą, jo gyventų vietų ir atminimo įamžinimo ženklų nuotraukos. Iš knygų minėtinos šios: „Seniausieji lietuvių kalbos paminklai iki 1570 metams“. Sudarė Jurgis Gerulis. Kaunas, 1922 m.; Gvido Michelini. „M. Mažvydo raštai ir jų šaltiniai“. Vilnius, 2000 m.; Gvido Michelini. „Mažosios Lietuvos giesmynų istorija: nuo Martyno Mažvydo iki XIX a. pabaigos“. Klaipėda, 2009 m.
Mažvydo rinkinys pasipildė nuotraukomis, kai 2013 m. Kaliningrado srityje buvo vykdoma Kristijonui Donelaičiui skirta ekspedicija. Iš šios kelionės parsivežtos fotografo Z. Baltrušio darytos fotografijos:  Karaliaučiaus katedros dabartinis vaizdas (šalia katedros buvusiame Karaliaučiaus universitete 1546–1548 m. studijavo M. Mažvydas); paminklas universiteto įkūrėjui Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui Brandenburgiečiui, 1546 m. pakvietusiam M. Mažvydą studijuoti Karaliaučiaus universitete (beje, iš išlikusių trylikos M. Mažvydo laiškų, rašytų lotynų k. ir saugomų Getingene, dvylika yra rašyti Albrechtui Brandenburgiečiui); paminklinis akmuo šalia Karaliaučiaus katedros, žymintis senojo Karaliaučiaus universiteto, įkurto 1544 m., vietą (jame mokėsi ne tik Martynas Mažvydas, bet ir Jonas Bretkūnas, Pilypas Ruigys, Kristijonas Donelaitis ir daugelis kitų lietuvių kultūros darbininkų). 2013 m. ekspedicijos metu buvo užukta ir į Ragainę (dabar Neman), todėl lankytojai gali pamatyti šiuos vaizdus: Ragainės bažnyčią, kurioje 1549–1563 m. kunigavo Martynas Mažvydas (dabar čia gyvenamasis namas); paminklinę lentą ant buvusios Ragainės bažnyčios sienos, kuri žymi, kad čia 1549–1563 m. dirbo ir yra palaidotas M. Mažvydas (lenta atidengta 1998 m.); Ragainės pilį, menančią Mažvydo laikus.
Rinkinį puošia skulptorių V. Žuklio ir J. Šlivinsko sukurtos Mažvydo skulptūros (jas lankytojas gali pamatyti muziejaus Požemio galerijoje ir laiptų, vedančių į Maironio butą, nišoje); dailininkės Ievos Labutytės grafikos darbai, skirti M. Mažvydui; dailininkės St. Medytės ekslibrisas ir kiti.

Parengė Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė