Marija Cvirkienė – lietuvių dailininkė tapytoja, rašytojo P. Cvirkos žmona. Visai jos kūrybai būdingi impresionizmo bruožai, lyriškumas, subtilus koloritas. Muziejaus fonduose yra 36 M. Cvirkienės darbai. Juos muziejus įsigijo iš pačios dailininkės 1980 m. Tai septyni paveikslai (drobė, aliejus): du P. Cvirkos portretai (1936 m., 1946 m.), jo motinos ir tėvo portretai (1949 m.), peizažai „Sodas rudenį“(1960 m.) ir „Namelis Fredoje“ (ten P. Cvirka su šeima gyveno pas M. Cvirkienės tėvus M. ir E. Račkauskus), teminė kompozicija „Bulviakasis“. Fonde yra nemažas pluoštas (25 vnt.) P. Cvirkos portretų eskizų, pieštų iš natūros pieštuku ir tušu Fredoje 1934–1935 m. bei Kaune 1946 m. Eskizuose taikliai, su psichologine įžvalga perteikti rašytojo charakteris, nuotaikos: P. Cvirka pavaizduotas skaitantis, kuriantis, susimąstęs, miegantis, su sūneliu Andriumi. Fonde yra keli M. Cvirkienės iliustracijų eskizai (popierius, tušas) P. Cvirkos apsakymams „Vaikų karas“ (1935 m.), „Cukriniai avinėliai“ (1934 m.), romanui „Žemė maitintoja“ (1935 m.).
Kalbant apie M. Cvirkienę, reikėtų paminėti ir P. Cvirkos gabumus, jo pomėgį dailei. Jis, kaip ir M. Cvirkienė, baigė Kauno meno mokyklą (1930 m.), tačiau profesionaliu dailininku netapo – pasirinko literato kelią. Fonde yra pluoštelis jo piešinių ir kitų dailės darbų, pieštų daugiausia juodu tušu ir pieštuku: portretų eskizai („Miega“, „Galvutė“, „Ievutė“, žmonos ir sūnelio Fredoje, autoportretas), natiurmortas „Gėlės“, iliustracija jo romanui „Žemė maitintoja“ – „Taručiai“, vinjetės, pora akvarele ir aliejumi atliktų peizažų („Trakų pilis“ ir kt.).

Parengė Vilniaus rašytojų muziejaus fondų sektoriaus fondų saugotoja Danguolė Jasinskienė