Senoji literatūra

M. Šikšnys – Šiaulėniškis (1874–1970) – dramaturgas, poetas, matematikos mokytojas, vadovėlių autorius. Pirmuosius eilėraščius paskelbė „Varpe“ ir „Ūkininke“. M. Šikšnio dramos „Meilę suardyti – nuodėmę pagimdyti“, „Pilėnų kunigaikštis“, „Sparnai“, „Likimo bausmė“ buvo statomos mėgėjų teatrų scenose. Natūralistinio pobūdžio dramoje „Likimo bausmė“ (buvo suvaidinta Rygoje ir Kaune) narpliota kraujomaišos tema; tėvas nežinodamas veda savo dukterį ir taip pažeidžia gamtos įstatymus. Populiariausia M. Šikšnio tragedija „Pilėnų kunigaikštis“ , parašyta pagal Kraševskio „Kunigą“, vaizduoja senovės lietuvių kovas su kryžiuočiais.
 Muziejaus archyve saugoma dramų „Pilėnų kunigaikštis“ (Ryga, 1905 m.) , „Likimo bausmė“ (Ryga, 1911 m.) pirmieji leidimai, yra knygų iš rašytojo asmeninės bibliotekos, keletas su autografais, prirašymais, pastabomis. Prirašymų yra Žemaitės, K. Žegotos-Puidos knygelėse. Pvz., K. Žegotos eilių rinkinėlyje „Iš sermėgiaus krūtinės“ (1906 m.) yra tokia M. Šikšnio pastaba: „nėra supratimo apie ritmą!“ Kai kurie žodžiai pabraukti, pavingiuoti, yra klaustukų. Bibliotekoje yra G. Landsbergio-Žemkalnio drama „Blinda, svieto lygintojas“ (Vilnius, 1909 m.), dedikuota M. Šikšniui. 1933 m. „Ruch“ spaustuvė Vilniuje atskiru leidiniu išleido M. Šikšnio referatą „Pastabos dėl mūsų vardų, pavardžių ir rašybos reformos“, skaitytą Lietuvių mokslo draugijoje.
 Kūrybos rankraščių archyve nėra, tik 1960 m. rašytas laiškas Aldonai Liobytei. Yra keletas portretinių ir grupinių nuotraukų, memorialinių daiktų. Saugomas M. Šikšnio kišeninis laikrodis, įsigytas 1907 m., pensnė su futliaru, rašalinė, spaustuvas rašomajam popieriui.

Parengė Senosios literatūros skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė