Seniausioji literatūra

Liudvikas Rėza (1776–1840) – poetas, vertėjas, kritikas, folkloristas, į lietuvių kultūros istoriją įėjęs kaip pirmasis Kristijono Donelaičio „Metų“ (1818 m.) leidėjas bei vertėjas ir pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio „Dainos, oder littauische Volkslieder“ (1825 m.) sudarytojas. Dėl to organizavo lietuvių liaudies dainų rikimą, jas populiarino, tuo klausimu rašė net žymiajam vokiečių rašytojui Johanui Volfgangui Gėtei. Studijavo Karaliaučiaus universitete teologiją ir antikines kalbas, klausėsi filosofo Imanuelio Kanto paskaitų. Buvo kariuomenės kapelionu ir dalyvavo 1812 m. kare, o vėliau išleido dienoraštį vokiečių kalba „Žinios ir pastabos apie 1813 ir 1814 metų karo žygius“. Nuo 1807 m. L. Rėza dėstė Karaliaučiaus universitete, buvo garsiojo lietuvių kalbos seminaro vadovu. Leisdamas K. Donelaičio „Metus“, poemą redagavo laisvai, dalį eilučių praleido, romantino tekstą, keitė veikėjus. Vertė Ezopo pasakėčias ir išleido rinkinį „Aisopas, arba Pasakos“ (1824 m.), kur šalia Ezopo, Kristiano Fiurchtegoto Gelerto pasakėčių įdėjo ir 6 K. Donelaičio pasakėčias. L. Rėza klasicizmo kanonikos laikėsi K. Donelaičio raštų leidime, vertimuose ir originalioje poezijoje, kurią rašė vokiečių kalba. Išėjo vienintelis L. Rėzos poezijos rinkinys „Prutena“ (1 – 2 dalis, 1809, 1824 m.), kuriame poetas apdainuoja smėliu užpustytą gimtąjį kaimą (eilėraščiai „Karvaičių kapai“, „Nuskendęs kaimas“), Lietuvos istorijos didvyrius (baladės „Ona ir Vytautas“, „Kęstutis ir Mylinė“), poetizuoja pagoniškus papročius (elegija „Mirusiųjų ugnis“). Klasicizmui artima ne tik L. Rėzos poezijos tematika (istorijos, tautosakos, legendų motyvai, mitologijos įvaizdžiai), bet ir kūrybos žanrai (elegija, baladė, epitafija, pasakėčia).

Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomame Liudviko Rėzos rinkinyje yra vertingų eksponatų. Visų pirma, norėtųsi paminėti dailės kūrinius: nežinomo XIX a. dailininko tapytą L. Rėzos portretą, dailininkės Ievos Labutytės grafikos kūrinį „Liudvikas Rėza“ iš ciklo ,, Klaipėdos krašto lietuviai“ (1971 m.), dailininko Eduardo Jonušo medalį „L. Rėza CC“, skirtą 200-osioms poeto gimimo metinėms (1976 m.).

Galime pasidžiaugti, kad L. Rėzos rinkinyje saugomos dvi jo verstos ir XIX a. leistos Biblijos – 1816 ir 1824 m. Anksčiau Biblija lietuvių kalba Rytų Prūsijoje buvo išleista 1735 ir 1755 m., todėl šie L. Rėzos Biblijos leidimai vadinami trečiuoju ir ketvirtuoju. Jonas Berentas (1667–1737) – liuteronų kunigas religinių leidinių vertėjas ir redaktorius – buvo vyriausias 1735 m. Biblijos vertimo redaktorius ir lietuviškos prakalbos autorius. Vertimą parengė vertėjų grupė, vadovaujama Jono Jokūbo Kvanto ir Jono Berento. Taip 1735 m. pirmą kartą buvo išleista visa Biblija lietuvių kalba. Verčiant Bibliją į lietuvių kalbą buvo naudotasi paties Martyno Liuterio vokiškuoju Biblijos vertimu ir Jono Bretkūno rankraščiu. Jonas Bretkūnas (1536-1602) pirmasis išvertė Bibliją į lietuvių kalbą (vertimas buvo baigtas 1590 m., deja, nebuvo išspausdintas.) Maironio lietuvių literatūros muziejuje yra saugomas vėlesnis J. Berento Biblijos vertimo leidimas. Tai knyga: Adomas Frydrichas Šimelpenigis „Biblia, tai esti visas Šventas Raštas…“ (Karaliaučius, 1755 m.). Muziejuje saugoma knyga – tai antrasis 1735 m. išleistos Biblijos leidimas, parengtas A. F. Šimelpenigio su jo eiliuota lietuviška pratarme „Dievišką maloningą aplankymą Lietuvos nepakentė nepagyręs“. Nuo 1810 m. L. Rėza, talkinamas Samuelio Teodoro Cipelio, parengė naują biblijos vertimą ir jį išleido 1816 m. pavadinimu „Biblia, tai esti visas Šventas Raštas...“ Knygos pratarmėje vokiečių kalba L. Rėza pateikia trumpą Biblijos vertimo į lietuvių kalbą ir ankstesnių leidimų istoriją. Antraštėje naujo lietuviško Biblijos vertimo leidimo iniciatorius, sudarytojas ir vyriausias redaktorius L. Rėza nenurodytas. Pratarmės vokiečių kalba autorius L. Rėza nurodytas pratarmės pabaigoje (p. III–IX).

Knyga gotišku šriftu, įrišta į kietus viršelius, trauktus ruda oda. Odoje yra ornamentiniai įspaudai: pirmame viršelyje įspaustas kryžius, o antrame – taurė. Viršelyje yra geltono metalo sutvirtinimai ir du knygos bloko užsegimai bei odiniai dirželiai. Knyga puošta inicialais ir vinjetėmis. Knyga restauruota. Deja, neturi originalaus antraštinio lapo ir pratarmės pirmo lapo (p. III–IV), o tik atkurtas jų kopijas.

1824 m. išėjo L. Rėzos rengta „Biblia, tai esti visas Šventas Raštas Seno ir Naujo testamento...“ Antraštėje lietuviško Biblijos vertimo leidimo sudarytojas ir vyriausias redaktorius L. Rėza nenurodytas. Pratarmės vokiečių kalba autorius L. Rėza nurodytas pratarmės pabaigoje (p. III–VIII). Pratarmė, lyginant su 1816 m. Biblijos vertimo leidimu, yra papildyta. Knyga gotišku šriftu. Knyga įrišta į kietus viršelius, trauktus ruda oda. Odoje yra įspaustos ornamentinės juostelės. Viršelyje yra geltono metalo sutvirtinimai ir knygos bloko užsegimo likusios dalys. Knyga irgi puošta inicialais ir vinjetėmis.

Rinkinyje taip pat saugomos kitos knygos: L. Rėzos „Dainos“ (Pirmojo lietuviško dainyno III leidimas, I-II dalys, Kaunas, 1935-1937 m.); L. Rėzos „Žinios ir pastabos apie 1813 ir 1814 m. karo žygius...“ (Vilnius, 2000 m.); Juozo Ereto studija „Rėzos santykiai su Goethe“ (Kaunas, 1938 m., su autoriaus autografu); Albino Jovaišo monografija „Liudvikas Rėza“ (Vilnius, 1969 m.).

Rinkinio nuotraukose užfiksuotos vietos Kuršių nerijoje, susijusios su L. Rėza: Juodkrantės kultūros centras, kuriam 2007 m.  buvo suteiktas Liudviko Rėzos vardas; centre nuolat veikianti istorinė ekspozicija, skirta iškiliai šio krašto asmenybei – L. Rėzai ir Juodkrantės istorijai. Šalia kultūros centro esančiame skverelyje stovi 1994 m. atidengtas skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtas paminklas L. Rėzai. Netoli nuo Juodkrantės, šalia Pervalkos įamžintas dar vienas L. Rėzai skirtas atminimo ženklas – 1975 m., minint L. Rėzos 200 metų gimimo jubiliejų, kairėje kelio į Pervalką pusėje ant Skirpsto kopos buvo pastatyta tautodailininko Eduardo Jonušo sukurta medžio skulptūra L. Rėzai. Medinė skulptūra žvelgia į 1790 m. smėliu užneštą Karvaičių kaimą – L. Rėzos gimtinę. Kitoje nuotraukoje – 2005 m. pastatytas paminklas L. Rėzai Kaliningrade, įrengtas jo vardo skveras – Lietuvos Respublikos dovana 750 metų Karaliaučiaus įkūrimo proga (skulptorius Arūnas Sakalauskas, architektas Ričardas Krištopavičius).

Kituose muziejuje saugomuose rinkiniuose yra keletas eksponatų, susijusių su L. Rėza. Tai rašytojo Viktoro Katiliaus rinkinyje esanti jo padaryta rankraštinė knyga „L. Rėzos eilėraščiai. Prutena“ (iš vokiečių kalbos vertė V. Katilius, Kaunas, 1977–1978 m., su V. Katiliaus piešiniais). O K. Donelaičio rinkinyje yra saugomas 1818 m. L. Rėzos išleistų K. Donelaičio „Metų“ aukštos kokybės faksimilinis leidinys (Vilnius, 2014 m., leidykla „Petro ofsetas).


Parengė Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Audronė Gedutienė