Seniausioji literatūra

Pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjo ir vertėjo Lauryno Ivinskio (1810–1881) rinkinys nėra labai gausus, tačiau galima pasidžiaugti, kad jame saugomas ir vienas originalus L. Ivinskio kalendorius. Tai – „Kalendorius arba metskajtlus ukiszkasis nuog užgimimo wieszpaties 1856 metu... kuriame ira: Atsitikimaj ant žiames garsesniejej, Szwentes Rima-Kataliku Senowes ir Naujoses gadines, Atmajnas Mienesia ir Ora. Atpuskaj ir Jomarkaj, Pridiejimas su wisokiomis žiniomis, Rodiklas saules tekiejima ir užsilejdima. Paraszitas par Iwinski. Wilniuje. Kasztu ir SpaustuweJuozapa Zawadskia. 1856.“ Šis 1856 metų kalendorius yra geros būklės, restauruotas. Įsigytas 1983 metais. L. Ivinskis kalendorius pradėjo leisti 1846 metais, jie ėjo pamečiui ir iki spaudos draudimo sulaukė 22 skirtingų metų leidimų. Be kalendorinės dalies, juose taip pat buvo spausdinamos žemės ūkio, veterinarijos, liaudies medicinos, astronomijos, istorijos, gamtos mokslų žinios, patarimai valstiečiams. Nuo 1851 m. L. Ivinskis kalendoriuose įvedė literatūrinę dalį, juose skelbė didaktinę prozą, tautosaką. 1859 ir 1860 metų kalendoriuose pirmą kartą išspausdino A. Baranausko „Anykščių šilelį“, „Dievo rykštę ir malonę“, kituose numeriuose publikavo S. Valiūno, A. Strazdo, D. Poškos, J. Pabrėžos eilėrasčių, K. Praniauskaitės ir savo paties eiliuotų pasaulietinės literatūros vertimų, originaliosios kūrybos. Muziejuje saugomame 1856 m. L. Ivinskio kalendoriuje spausdinamas jo didaktinės prozos vaizdelis „Didžiulis“.
L. Ivinskis – vienas geriausių XIX a. vid. lietuvių vertėjų. 1858 m. jis iš lenkų kalbos išvertė ir 1860 m. išleido populiariąją Ch. Schmidto apysaką „Genovaitė“. Apysakos vertimas buvo leidžiamas iki pat 1940 m. ir sulaukė keliolikos leidimų. Muziejuje saugomas 1863 m. leidimas: „Genawejte Pasaka wiena tarp gražiausiu ir werksmingiausiu. Apej jos wargus, rupesnius ir stebuklingus Diewa pariedimus,kajp giariems užmok giaru, o piktiems atiduodas piktu.Isz lenkiszka liežuwia iszguldita par L. Iwinski. Wilniuje. Kasztu ir spaustuwie Juozapa Zawadskia. 1863.“ Knyga geros būklės, taip pat restauruota.
Kitos rinkinio knygos: D. Petkevičiūtės monografija apie L. Ivinskį (Vilnius, 1988), L. Ivinskio „Raštai“ (Vilnius, 1995). Taip pat yra keletas spaudinių, smulkių dailės kūrinėlių.
Vis tik didžiąją L. Ivinskio rinkinio dalį sudaro nuotraukos, kuriose užfiksuotos įvairios rašytojo gyventos ar su jo darbais susijusios vietos, atminimo įamžinimo ženklai, ryšiai su kitais to meto kultūros darbininkais. Šios nuotraukos iš ekspedicijos, skirtos L. Ivinskiui ir MLLM Seniausios literatūros skyriaus vykdytos 2000 metais; fotografas Z. Baltrušis.

Parengė muziejininkė Audronė Gedutienė