„Aušros“ laikų poeto ir prozininko Ksavero Sakalausko-Vanagėlio archyve daugiausia yra knygų: 1906 m. JAV išleistas apsakymas „Vestuvės“ (knygutė tik 9 p.), Seinuose 1914 m. išleista „Miestelio Onutė“ (apsakymas sulenkėjusiems lietuviams), skaitymo ir rašymo elementorius „Dovanėlė“ (Vilnius, 1909 m.), „Aušrelė“ (vadovėlis Lietuvos mokykloms, 1918–1926 m.), „Vaikų šaltinėlis“ (Vilnius, 1918–1926 m.), „Raštai“, kuriuos su trumpa biografija ir portretu 1921 m. išleido „Švyturio“ bendrovė Vilniuje, taip pat šiais laikais išleista rašytojo kūryba. „Raštuose“ spausdinamos „Biografijos“ nuotrupos: šešerių neteko motinos, Simne išmoko griežti smuiku, mokėsi Veiverių mokykloje ir Mokytojų seminarijoje, džiaugėsi „Aušra“, kuri kėlė iš miego visą lietuvių tautą, 1883 m. parašė pirmąjį eilėraštį „Kur banguoja Nemunėlis“, 1886 m. vedė ūkininkų dukterį Marijoną Montvilaitę-Povilaikytę, persekiojamas rusų žandarų dėl lietuvybės, 1888 m. išsikėlė į Lomžos guberniją ir ten 20 metų dirbo mokytoju... „Gyvendamas Lenkuose, jis visuomet ieškodavo lietuvių ir visuomet jų surasdavo ir dvasišku penu su jais dalindavosi, kur gavęs lietuviškų knygų.“
Nei rankraščių, nei laiškų gausos archyve nėra, tačiau smalsūs tyrinėtojai vis tik gali susipažinti su originalia K. Sakalausko-Vanagėlio rašysena. Ant savo portretų – atvirukų paliko dedikacijas su eilėmis Elenai Barščiauskaitei, Stasei Ivaškevičaitei, Albinui Miknevičiui. „Be „Aušros Vartų“ būt negalim: / Be Jų užtemtų mums dangus; / Be aukšto kalno Gedimino / kaip liktų Lietuvos žmogus?! / J. M. p. Elenai Barščiauskaitei atminimui. Marijampolėje 1928-VIII-20 d. Ksav. Vanagėlis“. O p. Albinui Minknevičiui užrašė tokį ketureilį: „Jau mūs nelenkins lenkomanas, / nekreips mums sielos vokietys; / neslėgs mūs rusas, priešas senas, / Sibiran, Vetkon nevarys!”
Parengė Senosios literatūros skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė