Pirmasis Nepriklausomoje Lietuvoje diplomuotas teatrologas, režisierius, aktorius, poetas, vertėjas, kritikas Jurgis Blekaitis (1917–2007), dovanodamas Maironio lietuvių literatūros muziejui (toliau – MLLM) poezijos knygą „Rudens ritmu“, įrašė: „Žodžiai ieškantys namų“. Ne tik ši knyga, bet ir visas menininko archyvinis kultūrinis palikimas rado saugų uostą Maironio namuose. Ypatingos vertės rinkinys: nuotraukos, dokumentai, rankraščiai, laiškai, užrašų knygelės, dienoraštiniai fragmentai, memorialinė biblioteka, memorialiniai daiktai suteikia plačias galimybes naujai pažvelgti į menininką bei jį supantį pasaulį. Medžiaga tvarkoma, tyrinėjama, eksponuojama, publikuojama.
1917–1944 m. J. Blekaičio gyvenimas driekėsi iš Suomijos per Peterburgą, Kauną, Vilnių; 1944–1949 m. – per Drezdeną, Berlyną, Aaleną, Wurzburgą, Detmoldą, Hanau, Freiburgą, Stuttgartą; 1949–2007-aisiais – per Niujorką, Čikagą, Monrealį, Vašingtoną, Lietuvą.
Nuotraukos atveria J. Blekaičio biografijos faktus, jo kūrybingai produktyvų gyvenimą. Gimė Suomijos miestelyje Kelomeki (Kellomakki), vėliau su tėvais persikėlė į Peterburgą. Iš ten nuo spalio revoliucijos neramumų pasitraukė į tėvo tėviškę Birštoną. Kaune baigė „Aušros“ gimnaziją. Vytauto Didžiojo universitete studijavo lietuvių ir prancūzų kalbas bei literatūras. 1943 m. baigė Vilniaus universitetą, įgydamas teatrologo specialybę. Dalyvavo Balio Sruogos teatro seminare ir studentų vaidybos studijoje, kuriai vadovavo Algirdas Jakševičius. 1940–1944 m. dirbo aktoriumi ir režisieriumi Vilniaus valstybiniame, vėliau „Vaidilos“ teatruose. J. Blekaičio rinkinyje saugomos nuotraukos, kuriose jis užfiksuotas su tėvais bei broliais Birštone, ankstyvoji nuotrauka iš „Aušros“ gimnazijos laikų 1929 m. bei 1935 m. padaryta „Aušros“ berniukų gimnazijos baigimo nuotrauka. Įdomios nuotraukos su teatro seminaro nariais, „Vaidilos“ teatro aktoriais. 1944-aisiais J. Blekaitis pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją. Gyveno vargingose išvietintųjų stovyklose, įsteigė teatro studiją, sutelkė aktorius į sambūrį „Aitvaras“ ir pastatė tremtyje nuotaikingą, A. Rūko sukurtą vaizdelį „Bubulis ir Dundulis“. Premjera įvyko Detmolde, o vėliau spektaklis apkeliavo lietuvių tremtinių DP stovyklas nuo Flensburgo iki Kempteno ir buvo suvaidintas daugiau nei 30 kartų. Istorinės nuotraukos byloja apie Tremties teatro veiklą svetimoje žemėje. J. Blekaitis režisavo vaidinimus „Atžalyno“ (Hanau) bei Augsburgo dramos aktorių trupėse, kuriose vaidino A. Škėma, H. Kačinskas, V. Valiukas, B. Pūkelevičiūtė, E. Petrauskienė, E. Dauguvietytė bei kiti. Nuo 1949 metų gyveno JAV. Sunkus fizinis darbas neatėmė noro režisuoti, rašyti, lankyti parodas, koncertus, stebėti bei pačiam stebinti, kuriant grožį. Jis režisavo vaidinimus Čikagos, Monrealio lietuvių teatruose bei Naujajame Niujorko rusų bei amerikiečių teatruose. Kartu su H. Kačinsku ir A. Škėma įkūrė Lietuvių dramos studiją Brukline. J. Blekaitis skaitė paskaitas apie teatro meną.  Režisūrinis darbas buvo mielas ir artimas jo dvasiai: „A. Rūkas pastūmėjo režisūros link, kur aš iš karto pasijutau tvirtesnis, negu bet kuriame vaidmeny. Todėl nuo to laiko pastačiau Vokietijoje ir Amerikoje daugiau nei 10 spektaklių, o vaidinau tik porą kartų. Gal Antanas intuityviai pajuto, jog mane žymiai labiau domina suformuoti spektaklio visumą, negu bet kurį atskirą vaidmenį. <...> svarbiausia mudu susiejusi gija buvo besikristalizuojanti Naujo teatro vizija. Nors mūsų gyvenimo eigoj žlugo valstybės, žuvo milijonai žmonių, keitėsi pasaulio veidas, bet mūsų teatriniame mikrokosmose liko rusenti toji svajonė. Ji buvo didelė ir graži, ir dėl jos verta sielotis ir dabar, minint visas, kad ir kukliausias pastangas, kurios buvo vykdomos jos vardu,“ – rašė J. Blekaitis. Istorinę išliekamąją vertę  turi nuotraukos iš J. Blekaičio režisuotų vaidinimų pastatymų Lietuvoje, Vokietijoje bei Amerikoje. Teatro kūrimo svetimoje šalyje vizija blėso. Nuo 1952 metų J. Blekaitis buvo laisvai samdomas darbuotojas „Amerikos balso“ informacinėje agentūroje. Ilgainiui, gavęs čia pastovų darbą, rašė įdomius pranešimus, kalbino politikus, istorikus, mokslo bei meno žmones. Jis ruošė turiningus, informatyvius interviu, parašytus gražia poetine kalba. Yra nuotraukos, kuriose užfiksuotos darbo „Amerikos balso“ agentūroje akimirkos.
Lietuvos žmonėms rašytojo kūryba buvo mažai žinoma. Literatūriniame ir kultūriniame pasaulyje J. Blekaitis paliko neišdildomus pėdsakus: išleido du poezijos rinkinius: „Vardai vandenims ir dienoms“ (1954) ir „Rudens ritmu“ (1979). Vertindamas poeto debiutinę knygą literatūros kritikas A. Vaičiulaitis rašė: „J. Blekaitis prisistato kaip moderniškas poetas. Net rašydamas apie jo pamėgtąjį lietų, jis ieško naujo priėjimo. Prie tokio įspūdžio prisideda pastanga eilėraštį įprasminti estetinėje plotmėje, kartais tam reikalui naudojant komplikuotą išraišką. Tačiau po visu tuo slypi, lyg kokia pridengta srovė, tokios amžinos lyrikos temos kaip meilė, mirtis, ar gamta, ir lygiai amžini sielos ilgesiai. Būdamas esmėje lyrinis, jis drauge ir dramatiškas.“ Archyviniame  rinkinyje saugomas jo rankraštinis sąsiuvinis: „Chaoso krislai“, kuriame eilėraščiai rašyti nuo 1942 m. Vilniuje. Yra išlikę nemažai juodraštinių kūrybinių bandymų: rankraščių bei mašinraščių su pataisymais. Eilėraščius kūrė nuo gimnazijos laikų. Apie savo kūrybą yra pasakęs: „...vienintelis pateisinimas ką nors bandyti sakyti eilėmis, ir yra tai, kad poezija gali priartėti prie muzikos išraiškingumo, kad ji, galbūt sugeba tik pusiau prasme, o labiau – burtiškumu, nuotaika, savo magija išreikšti tai, kas šiaip žodžiais neišsakoma.“
Produktyviai bendradarbiavo rašydamas straipsnius teatro, literatūros temomis. J. Blekaitis jau Lietuvoje buvo pasižymėjęs savo vertimais iš rusų bei lenkų kalbų. Vertė I. Buniną, A. Achmatovą, V. Šekspyrą. Išvertė J. Brodskio „Lietuvišką divertismentą“, I. Ivasko „Baltiškas elegijas“, Č. Milošo „Miestas be vardo“. Parengė savo artimo draugo H. Radausko pomirtinį poezijos rinkinį „Eilėraščiai“ (1978). Ypatingą dėmesį telkė į atsiminimus: rašė apie jam brangius žmones – B. Sruogą, H. Kačinską, H. Radauską, A. Škėmą, A. Mackų ir kitus. Gerokai papildęs ir praplėtęs išleido savo diplominį darbą – monumentalią teatro istorijos studiją „Algirdas Jakševičius – teatro poetas“ (1999). Archyviniame rinkinyje saugomi jo rankraštiniai bei mašinraštiniai įvairių straipsnių, eilėraščių vertimų, parengtų „Amerikos balsui“ pranešimų variantai, parengtos įvairios publikacijos apie meno, kultūros žmones, vertimų, atsiminimų. Galima paminėti tokius straipsnius kaip: „Birštono temomis“; „Apie Oleką-Žilinską“; „Sruoga ne kaip Tolstojus“; „Kaip ir kodėl poezija?“; „Vaidybos sistema“; „Apie S. T. Eliotą“... Yra nemažai užrašų knygelių, kuriuose surašyti eilėraščiai, vertimai, pastabos teatro temomis bei dienoraštiniai užrašai.
Dokumentai atveria J. Blekaičio biografijos bei kūrybinės veiklos faktus. Rinkinyje saugoma gimimo liudijimo kopija, išduota Vokietijoje; čia pat išduotas oficialus raštas apie jo studijas VDU ir VU bei jų sėkmingą baigimą; Vokietijoje esančios bibliotekos nario bilietas, išduotas J. Blekaičiui. Ypač įdomūs eksponatai – pasas Nr. 64093, išduotas J. Blekaičiui Vokietijoje, Lietuvių Rašytojų Draugijos pažymėjimas, išduotas 1954 m. jau Amerikoje. Ne tik įvairūs dokumentai, bet ir svarūs apdovanojimai saugomi rinkinyje: Meerbecko lietuvių stovyklos komitetas pagerbė teatrą „Aitvaras“ ir jo vadovą už teatrinę veiklą tremtyje, J. Blekaitis buvo apdovanotas už 30-ies metų nepriekaištingą darbą „Amerikos balse“, taip pat gavo JAV LB Kultūros tarybos premiją už teatrinę veiklą.
Atskirą temą būtų galima paskirti epistoliniam palikimui, esančiam rašytojo rinkinyje. Susirašinėjo su rašytojais, teatro žmonėmis, politikais, istorikais, draugais bei giminėmis: su nuo gimnazijos suolo artimu draugu V. A. Jonynu, K. Ostrausku, H. Radausku, K. Bradūnu, A. Nyka-Niliūnu, H. Nagiu, A. Vaičiulaičiu, B. Ciplijauskaite bei kitais.
Rinkinyje saugoma ir rašytojo turtinga memorialinė biblioteka – rusų, prancūzų, vokiečių, lenkų, anglų klasikų knygos, išleistos įvairiomis kalbomis. Ypač daug knygų, skirtų teatrui. Rašytojas turėjo jam Žibunto Mikšio sukurtą exlibrį, kuris įklijuotas knygose. Smulkūs asmeniniai daiktai pagyvina archyvinę medžiagą – vienas iš svarbių eksponatų – šachmatai.
Nepriklausomos Lietuvos augintinis Jurgis Blekaitis nublokštas toli nuo tėvynės paskyrė savo gyvenimą ir darbus Lietuvai. Jo poezijos knygos įėjo į lietuvių literatūros istoriją, suteikdamos autoriui modernaus poeto vardą.   
Vienoje užrašų knygelėje rašė: „Nepamatyti – mato kiekvienas – bet išreikšti pasaulio esmę, dinamiką, atmosferą – štai, kas yra menas. Ir atmosfera – tai nuotaikos, ir įspūdžiai, ir intuicija. Dinamika – amžinasis laiko, kaip upių tekėjimas, gimimas ir senimas, ir mirimas, ir sezonų kaita. O esmė – tai esmė. Tai gyvenimas. Tai likimas. Dievas.“

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė